Norvegijoje gyvenantys lietuviai šių metų Seimo rinkimuose kaip niekad aktyviai reiškia savo pilietinę valią. Nors antrajame rinkimų ture tautiečiai kiek vangesni, pirmajame ture buvo fiksuojamas rekordinis balsavusiųjų skaičius. Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos viešųjų ryšių atstovas Tomas Kinta „Lietuvos žinias“ informavo, kad iki šio momento ambasadoje balsavo 222 lietuviai, paštu – dar apie 450.
„Žmonės ateina ir yra dėkingi, kad turi galimybę atlikti savo pilietinę valią“, – sakė jis. Tuo tarpu pirmajame balsavimų ture Norvegijos lietuvių aktyvumas, anot pašnekovo, buvo „tikrai stulbinantis“. Rinkimuose dalyvavusių tautiečių skaičius buvo rekordinis. Jo teigimu, aktyviausiai LR diplomatinėse atstovybėse tautiečiai balsavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijos Karalystėje. Iš viso LR Ambasados Norvegijos Karalystėje rinkimų apylinkėje pirmajame ture dalyvavo net 1108 rinkėjų – per du kartus daugiau nei 2012 metais, kai rinkėjų skaičius rinkimuose siekė 468.
„Galima drąsiai teigti, kad Norvegijos lietuviai pilietiški, atsakingi, iniciatyvūs ir neabejingi Lietuvai, – sakė T. Kinta. – Sužadinti tautiečių pilietiškumo jausmą bandėme visais įmanomais būdais – per draugus, lietuviškas bendruomenes, taip pat renginių metu, naudojome socialinius tinklus.“ Pirmajame ture paraginti tautiečius balsuoti į Norvegiją atvyko atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Jis šalyje svečiavosi Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos kvietimu. „Viskas pavyko, visi laimėjo. Rinkėjų aktyvumas rekordinis, Norvegijos lietuviai turėjo galimybę pabendrauti su Svaru, o ir jis pats liko sužavėtas tiek Oslu, tiek mūsų tautiečių svetingumu ir nuoširdumu. Tiesa, Svaras mums nedainavo, bet jam padainavo ir pagrojo mūsų talentingi lietuvaičiai iš Oslo“, – pasakojo T. Kinta.
Pats G. Liaudanskas-Svaras prisipažino likęs sužavėtas Norvegijos lietuvių svetingumu ir aktyvumu. „Sąžiningai pasakysiu – nesitikėjau tokio aktyvumo. Galbūt tiesiog anksčiau buvau įpratęs matyti vangoką mūsų tautiečių dalyvavimą renginiuose, ypač susijusiuose su tautiškumu. Susitikimo metu susirinko pilna salė žmonių, be to, geranoriškai aukodami savo laiką tiek daug žmonių norėjo man papasakoti apie Norvegiją, viską aprodyti. Žmonės labai daug kalba apie Lietuvą, savo santykį su ja – ir ne pesimistiškąja prasme. Lietuva šių žmonių nepraradusi“, – įspūdžiais dalijosi jis. Atlikėjas nedvejojęs sutiko, kad priemonių skatinti lietuvių įsitraukimą į Lietuvos gyvenimą reikėtų daugiau. Tačiau iniciatyvos esą nereikėtų laukti iš valdžios – jos imtis piliečiai turėtų patys. „Reikia tikrų priemonių – ne formalių.
Reikia įdomių žmonių, įdomių pokalbių. Reikia rodyti dėmesį. Esmė yra tai, kad mums visiems gyvenime reikia dėmesio, o jiems, esantiems toliau nuo Lietuvos, jo galbūt reikia dar truputėlį daugiau. Svarbiausia, kad ryšys būtų pastovus, kad nuolat vyktų kokie nors mainai – nuo pramoginių iki verslo. Turėtų būti skatinami abipusiai santykiai, bendravimas, projektai, kūrybinės dirbtuvės, – kalbėjo G. Liaudanskas-Svaras. – Mes galime iš valdžios daug ko prašyti, bet ji, žinome, turi ką veikti. Ir net jei stengiasi kažką padaryti, kol kas yra per daug nerangus gyvūnas. Jei mes mokome savo vaikus ir vienas kitą, kad pradėti reikia nuo savęs, tai ir šioje srityje iniciatyvą reikia rodyti patiems.“ Atlikėjas neslėpė minčių tęsti per rinkimus užsimezgusią draugystę su Norvegijos lietuvių bendruomene ir sakė planuojantis ateityje organizuoti kokias nors muzikines ar vizualiųjų menų kūrybines dirbtuves. „Iš tokių mažų ir paprastų santykių išsivysto didelės tradicijos“, – sakė jis.
