Gruodžio 17 dieną vaikai su tėveliais rinkosi į nuostabiai papuoštą Riska salę Hommersåko mieste. Viduryje salės stovėjo visas būrys senių besmegenių, o gerai matomoje vietoje, parėdyta eglutė. Sienas dengė kalėdiniai puošiniai, skambėjo lietuviška muzika. Sustoje būreliais tautiečiai smagiai dalinosi naujienomis, o juos pertraugdavo lakstančių ir čiauškančių vaikų balsai. Salė vis pilnėjo ir pilnėjo… Staiga renginio vedėjos Laimutės Skiudulės balas perskrodė šių garsų virpesius, skelbdama renginio pradžią.
Vaikai gavo užduotis ant lapų nupiešti senį besmegenį ir pakabinti ant sienos. Mokytojos apsirengę sniego seniais, su skrybėlėmis, šoko ilgai ruoštą šokį. Būreliuose tėveliai pynė girlendą. Girlendos dalis surišo į rekordinio ilgio girliandą, kuria apjuosė visą salę. Laimutės skaitomą pasakojimą vaidino tėveliai su vaikais: medkirčiai ieškojo eglutės, bitutės sunešė šventei maisto. Oziukai jį gamino. Musė, saulė ir mėnulis… Ir pasakojimas pavirto daina “Du gaideliai”. Paskui iš visų kampų pradėjo rinktis herojai iš lietuviškų dainų: Saulė, boružėlės septintaškės, Raudonkepuraitė, bezdžionės, oziukai ir t. t. Jie nuvijo vilką ir sventė Kalėdas. Bet vieno dalyko trūko, visi laukė stebuklo. Pagaliau durys atsivėrė, visi pakilo nuo kėdžių, nuvilnijo plojimai. Kalėdų senelį apsupo ratu. Šį kartą Kalėdų Seneliui talkino elfai, kurie ant senos dainavo – “Kalėdos”. Kalėdų senelis visus paragino šokti lietuviškus ratelius. Ir įsisiūbavo tiek maži tiek dideli šokdami “Šiaudų batai”, “Graži mūsų šeimynėlė”, “Oira oira, kitą, kitą”ir kt. Taip smagiai besilinksminant, atėjo ir dovanų metas.
Vaikų Kalėdinė šventė vainikavo padarytą didžiulį darbą. Mokytojos nesitvėrė džiaugsmu kalbėdamos apie tėvelių entuziazmą:
Kaip jie myli savo vaikus, tiek daug dėl jų daro. Kiek jie rūpesčio įdėjo namuose gamindami senius besmegenius ir puošdami sale iki išnaktų. Kantriai, daugiau kaip mėnesį registravo būsimus dalyvius, rinko pinigus, Lietuvoje pirko dovanas ir vežė į Norvegiją.
Jau gerokai sutemus į tą pačią kalėdiniais puošiniais išpuoštą sale rinkosi šventiškai nusiteikę Rogalando lietuvių bendruomenės nariai ir jų svečiai, švęsti Kalėdinio vakaro. Pasirinkta vakaro tema buvo “Vienos pokylis”. Prie įėjimo į salę, renginio dalyviams ruošusi maistą, Ingrida Bybartaitė, pasitiko su karšto vyno taurėmis.
Renginio vedėja Ramunė Sadauskienė kvietė bendruomenės pirmininką Saulių Trepekūną tarti įžanginį žodį. Igrida supažindino su šio vakaro meniu, priderinus ir subalansavus taip, kad atitiktų tiek lietuvių tiek norvegų kalėdinio laikotarpio tradicijas. Ragaudami užkandžius nuo padėklų, kurie buvo iš tikro beržo kamieno, dalyviai pasijuto esantys arčiau gamtos. Stalus ir salę, labai gražiai išpuošė Modesta Zigmantaitė. Žvakių liepsnelėms plevenat ir jaukioje aplinkoje besišnekučiuojant, užgrojo norvegų styginių instrumentų kvartetas: Neverdal-Kvartetten. Griežiant valso melodijas, muzikantai visus ragino šokti.
Pagal “Bingo” žaidimo taisykles, buvo išradingai renkama labdara. Dalyviai pirko bilietus, ant kurių buvo surašyti numeriai. Laimingųjų skaičių turėtojai, gavo įsteigtus prizus. O pinigai keliavo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namams.
Renginio metu buvo tęsiama tradiciją – įvertinami aktyviausi ir labiausiai nusipelnę bendruomenės nariai. Į šventę jie ėjo nemokamai, o įteiktose padėkose slypėjo staigmena – užkoduotas simbolis, už kurio pastebėjimą laukė prizas. Netrukus buvo įveikta ši užduotis ir surastas paslėptas simbolis, atspindintis lietuvio tapatybę – Vytis.
Pasaulio lietuviai gyvendami kitoje kultūrinėje terpėje, išoriškai iš aplinkos niekuo neišsiskiria. Nėra ypatingesni nei visi aplinkiniai, bet turi savitą kultūrą, istorinę atmintį, savo tapatybę. Kaip ir Vytis padėkoje, sunkiai pastebima, bet ji yra.
Zenonas Mačiulaitis
Nuotraukos Lino Tautkevičiaus ir Juliaus Miltenio
