Kaip penktadienį pranešė regiono pareigūnai, Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne Arkties vandenyne baltasis lokys mirtinai sudraskė žmogų. Tai šeštoji mirtina nelaimė per beveik 50 metų regione.
Nelaimė įvyko naktį stovyklavietėje netoli pagrindinio salyno miesto Longyearbyeno, esančio už 1300 km nuo Šiaurės ašigalio.
Vyriškis, kurio tapatybė nenurodoma, buvo sunkiai sužeistas užpuolusio lokio ir nugabentas į ligoninę, kur netrukus mirė, praneša vietos tarnybos. Žuvęs asmuo buvo ne vietos gyventojas.
Kiti įvykio vietoje buvę žmonės ėmė šaudyti į lokį. Gyvūnas vėliau buvo aptiktas negyvas vietinio oro uosto automobilių stovėjimo aikštelėje. Svaldardo gyventojams patariama ne gyvenvietėse su savimi turėti ginklą.
2015 m. atlikti skaičiavimai rodo, kad salyne gyvena apie tūkstantis baltųjų lokių. Ši rūšis nuo 1973 m. yra saugoma.
Iki šiol nuo 1971 m. buvo užfiksuoti penki mirtimi pasibaigę lokių užpuolimai. Iki 1971 m. Svalbarde atvejų, kai baltasis lokys sudraskė žmogų, neužfiksuota.
Pastarasis užpuolimas įvyko 2011 m., kai lokys nusitaikė į 14 stovyklaujančių žmonių grupę – moksleivius iš Didžiosios Britanijos. 17-metis britas žuvo, dar keturi žmonės buvo sužeisti. Gyvūnas galiausiai buvo nužudytas.
Pasak ekspertų, dėl tirpstančių ledynų mažėja baltųjų lokių medžioklės plotai, kuriuose jie įprastai medžiodavo ruonius, todėl ieškodami maisto lokiai veržiasi į žmonių apgyvendintus plotus.
„Baltųjų lokių aukos paprastai būna nevietiniai žmonės. Vietiniai žino, ką reiškia gyventi šalia baltųjų lokių”, – aiškina Birgeris Amundsenas, inžinierius, žurnalistas, redaktorius, fotografas, rašytojas, Svalbardo tyrinėtojas. 2014 m. knygoje „Without Grace” jis aprašo baltųjų lokių medžioklę ir penkis ankstesnius incidentus, kai Svalbarde lokiai sudraskė žmones.
Birgeris Amundsenas
B. Amundsenas išanalizavo šias nelaimes, siekdamas išsiaiškinti, ką daryti, norint ateityje išvengti tokių tragedijų.
„Sudėtinga parengti taisyklių rinkinį, kaip apsiginti nuo baltojo lokio – juk nebūna dviejų vienodų situacijų, niekas nežino, kaip žmogus ar lokys gali reaguoti. Planuoti neišeina – tokiomis akimirkomis užplūsta adrenalinas, labai sudėtinga išlaikyti ramybę”, – aiškina ekspertas.
Pasak B. Amundseno, patirties nebuvimas, menkas pasirengimas ir atsargumo stoka dažniausiai būna pagrindinės priežastys, dėl kurių Svalbarde su baltaisiais lokiais susidūrusius žmones ištinka mirtina nelaimė.
Žmonės gali neturėti ginklų arba neatkreipti dėmesio į ženklus, perspėjančius apie lokius vietovėje, į kurią jie atkeliauja.
„Baltieji lokiai, ieškodami maisto, viską tikrina. Palapinę jie laiko kvietimu – ji privilioja lokius”, – dėsto B. Amundsenas.
Pasak jo, turint omenyje salyne išaugusį turistų skaičių, neįtikėtina, kad iki šiol nelaimių buvo palyginti nedaug: „Įdomu, kaip bus tvarkomasi ateityje. Džiugu, kad žmonės gali atvykti į Svalbardą ir apsistoti stovyklavietėse, bet reikia neužmiršti atsakomybės ir atsargumo”.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
