Nors vyriausybė žada lėšų norvegų apmokymui, Trøndelago ūkininkai mieliau priimtų sezoninius darbuotojus iš Rytų Europos.
„Praėjusiais metais pas mus dirbo daugybė darbuotojų iš Lietuvos, ir ūkyje nebuvo nė vieno protrūkio. Su jais viskas sekasi puikiai”, – sako ūkininkas Johanas Mortenas Hauganas.
Daržovių augintojas iš Trøndelago turi aiškų prašymą žemės ūkio ministrei Olaug Bollestad: jis nori, kad norvegų ūkininkams būtų leista pasitelkti darbo jėgą iš užsienio, ką jie darydavo daugelį metų.
Siekdamos užkirsti kelią viruso plitimui, valdžios institucijos sezoninių darbuotojų iš Rytų Europos atžvilgiu šiemet ketina būti dar griežtesnės nei pernai.
Nuo šių sezoninių darbuotojų priklausomi ūkininkai skatinami ūkiuose įdarbinti norvegų jaunimą ir bedarbius. Tačiau ūkininkai dėl to jau išreiškė susirūpinimą, nes Norvegijos jaunuoliai nelabai išmano tokį darbą, o jų apmokymai bus brangūs.
J. M. Hauganas neabejoja, kad siekiant saugumą ir suvaldyti virusą darbuotojai iš užsienio yra geriausias variantas. Pakeliui į Norvegiją jie testuojami, karantinuojasi, be to, gyvena tame pačiame ūkyje, kur ir dirba, ir neturi daug kontaktų.
O štai norvegai po darbo dienos grįžtų namo. Neaišku, ką jie po to veiktų ir kiek kontaktų jie turėtų kasdien.
„Jie kiekvieną dieną važinės, o lietuviai gyventų čia pat, ūkyje”, – pabrėžia J. M. Hauganas.
„Valandinis atlygis būdų toks pat, nepaisant to, kas dirbtų. Bet, jei dirbs norvegai, dėl kompetencijos stokos jų reikės dvigubai daugiau. Todėl jų darbas bus brangesnis”, – aiškina J. M. Hauganas.
J. M. Hauganui pritaria kolegos ūkininkai daržovių augintojai Roaras Voldas ir Inger Oldervik.
I. Oldervik atkreipia dėmesį, kad norvegai per atostogas rengiasi keliauti ir išvykti iš šalies, tačiau sienų darbo jėgai iš užsienio atverti nenorima.
„Vyriausybė tvirtina investuosianti į Norvegijoje auginamas daržoves. Tačiau reikia suprasti, kad ši produkcija priklauso nuo darbo jėgos, o Norvegijoje neužtenka rankų”, – sako I. Oldervik.
Kiekvienam iš trijų ūkininkų reikia po 20 darbuotojų, jei jie atvyks iš Lietuvos ir turės patirties. Jeigu darbuotojai bus iš Norvegijos, jų veikiausiai prireiks dvigubai daugiau. Be to, gali nepakakti laiko apmokyti 40 darbuotojų.
Ūkininkai pasakoja anksčiau mėginę samdyti jaunuolius iš Norvegijos, tačiau susidarė įspūdis, kad šie nenori dirbti žemės ūkio srityje. Tad jų darbas ūkininkams reiškė neproduktyvumą.
Norvegijos žemės ūkio direktoratui pateikta paraiška dėl darbo jėgos iš užsienio.
Žemės ūkio ministrė aiškina suprantanti, kad situacija yra sudėtinga. Ji pažymi, jog būtina pasirūpinti abiem aspektais – darbo jėgos užtikrinimu ir priemonėmis, užkertančiomis kelią viruso plitimui.
Parengta pagal nrk.no.
