Paskutinis tyrimas rodo, kad norvegiškoje vištienoje visiškai nėra antibiotikų, taip pat narazino, kovojančio su žarnyno susirgimais.
„Narazino pašalinimas iš vištienos produkcijos nesukėlė jokių problemų. Kritikai aiškino, kad dėl to išaugs susirgimų žarnyno ligomis skaičius, tačiau taip nenutiko”, – teigia Tromsø universiteto profesorius Ørjanas Olsvikas.
Priešingai, pastarasis Norvegijos stebėjimo sistemos dėl mikrobų atsparumo antibiotikams (NORM) tyrimas parodė, kad antibiotikų panaudojimas smarkiai sumažėjo.
2015-aisiais ir 2016-aisiais tik keletas vištų pulkų buvo gydyti antibiotikais, o iš viso per dvejus metus Norvegijos vištų augintojams pavyko 12,3 tonomis sumažinti vištoms skiriamų antibiotikų kiekį.
Dėl šios priežasties narazino vartojimas pamažu nutraukiamas.
2014-aisiais buvo išsiaiškinta, kad maždaug pusė Norvegijoje auginamų vištų buvo apsikrėtusios naujo tipo atsparia antibiotikams bakterija, kurios atsiradimas siejamas su narazinu.
Vaisto vartojimas sulaukė kontroversiškų reakcijų iš pirkėjų, tai atsispindėjo gerokai sumažėjusiuose vištienos pardavimuose. Ekspertai manė, kad pripratimas prie priemonės galėjo nulemti atsparumą antibiotikams. Taip pat buvo aiškinamasi, ar atspari bakterija gali būti perduota vartotojams.
Po kilusio skandalo Veterinarijos institutas kasmet atlieka tyrimus tiek su bakterijoms atsparia vištiena, tiek su kalakutiena. 2017-ųjų tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Norvegijoje užaugintų vištų mėsa pasižymi mažiausiu antibiotikams atsparių bakterijoms atvejų skaičiumi.
Per pastaruosius keletą metų pasitikėjimas vištienos augintojais išaugo ir pardavimai vėl suintensyvėjo.
Parengta pagal „Norway Today”.
