Šeštadienį Norvegijoje buvo atidengta bronzinė jūrų vėplės Freyos skulptūra. Gyvūnas praėjusią vasarą sulaukė pasaulinio dėmesio po to, kai įsitaisė Oslo fjorde ir galiausiai buvo pareigūnų užmigdytas.
Natūralaus dydžio skulptūra vaizduoja Freyą, susirangiusią ir gulinčią ant šono uolėtoje Oslo Kongen krantinėje – netoli nuo tos vietos, kur tikrasis 600 kilogramų svėręs žinduolis praėjusią vasarą traukė daugybės žmonių dėmesį, besivaikydamas antis ir gulbes ir besidegindamas laivuose, sunkiai atlaikančiuose jo svorį.
Pareigūnai užmigdyti Freyą nusprendė praėjusį rugpjūtį, remdamiesi požymiais, kad ji patiria stresą, ir baimindamiesi, jog gyvūnas kelia grėsmę gyventojais, kurie nesilaikė atstumo, kaip buvo prašoma. Toks sprendimas kai kuriems sukėlė pyktį.
Internetinės kampanijos metu buvo surinkta daugiau nei 25 tūkst. dolerių, kad būtų galima pastatyti skulptūrą Frėjai atminti, pasakoja kampanijos organizatorius Erikas Holmas.
„Aš pradėjau šią kampaniją, nes esu įniršęs dėl to, kaip Žuvininkystės direktoratas ir valstybė sprendė visą situaciją“, – prieš skulptūros atidengimą sakė E. Holmas.
„Freyos atvejis mus skatina paklausti savęs, kaip elgiamės su gyvūnais ir gamta. Turime apmąstyti savo santykį su laukine gamta“, – pridūrė E. Holmas.
Jūrų vėpliai yra saugoma rūšis, paprastai gyvenanti šiaurinėse Arkties platumose.
Jūrų vėplė Freya, kuriai buvo maždaug penkeri metai, buvo pastebėta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje, kol galiausiai nusprendė dalį vasaros praleisti Norvegijoje. Taip Freya tapo socialinių tinklų sensacija – jos pamatyti plūdo turistai ir vietiniai gyventojai. Skirtingai nei daugelis jūrų vėplių, Freya žmonių nesibaimino.
Nepaisant nuolatinių raginimų laikytis nuošaliau, smalsūs stebėtojai artinosi prie žinduolio, kartais su vaikais, norėdami jį nufotografuoti.
Paprastai jūrų vėpliai žmonių atžvilgiu agresyviai nesielgia, tačiau gali jausti grėsmę ir todėl pulti.
Kritikų teigimu, sprendimas užmigdyti gyvūną buvo priimtas skubotai ir neatsižvelgiant į jo savijautą. Tuo tarpu pareigūnai tvirtino, kad Frejos nuraminimas ir jos perkėlimas iš fjordo į rečiau apgyvendintą vietovę būtų buvusi pernelyg sudėtinga operacija, nors toks variantas ir buvo svarstomas.
„Labai rūpinamės gyvūnų gerove, tačiau žmogaus gyvybė ir saugumas turi būti svarbesni“, – teigė Žuvininkystės direktorato generalinis direktorius Frankas Bakke-Jensenas.
Freyos skulptūrą sukūrusi menininkė Astri Tonoian teigia besitikinti, kad jos kūrinys taps „trimate istorijos pamoka“. Menininkė pasakojo besidžiaugusi projektu ir dirbusi „beveik nemokamai“, mat šis atvejis artimas jos širdžiai.
„Mano galva, mano tikslas buvo sukurti nemirtingą žmonių gebėjimo netinkamai elgtis ne tik su laukine gamta, bet ir su žmonėmis simbolį“, – sakė menininkė.
Ji yra įsitikinusi, kad Norvegijos žuvininkystės direktoratas turėjo išspręsti šią situaciją etiškiau: „Valdžios institucijos galėjo veikti greičiau ir pamėginti išjudinti gyvūną, o ne jį nušauti. Jie per ilgai laukė, ir situacija tapo pavojinga žmonėms. Todėl pareigūnai nusprendė viską greitai ištaisyti“.
Menininkė pridūrė, kad skulptūros tikslas nėra skatinti žmones neapkęsti valdžios kaip konkretaus dalyko, o verčiau „kvestionuoti sistemą“ kaip visumą.
Paminklo atidengimą galite pamatyti šiame vaizdo įraše.
Parengta pagal the thelocal.no ir cnn.com.
