Norvegijos gyventojai jau ima jausti spaudimą dėl augančių išlaidų. Panašu, kad kasdienių prekių ir paslaugų kaina augs ir toliau.
Tarp tokią tendenciją lemiančių veiksnių yra degalų kainos, ekonominis COVID-19 poveikis, pandemijos sukeltos tiekimo grandinių problemos, augančios žaliavų ir produktų kainos, nauja vyriausybės politika ir kiti niuansai.
Štai penki dalykai, kurių kainos Norvegijoje auga ir veikiausiai augs ir toliau.
Sąskaitos už elektrą
Gyvenantys šalies šiaurėje gali šiek tiek atsikvėpti – jų elektros kainos nepaveikė tiek, kiek gyvenančius pietuose. Energijos kainos rekordai pietinėje šalies dalyje fiksuojami jau nuo vasaros pabaigos, ši tendencija persikėlė ir į rudenį.
Kainos išaugo dėl rekordinio eksporto į žemyną ir sausos vasaros derinio, dėl kurio sumažėjo hidroelektrinių atsargos.
Be to, situaciją apsunkina tai, kad numatomas ir tolesnis kainų augimas žiemą, nes daugiau žmonių šildys namus elektra.
Grynos energijos sąnaudos namui, kuriam per metus sunaudojama apie 20 000 kilovatvalandžių energijos, per paskutinius tris metų mėnesius gali siekti 6 500 kronų, prieš kurį laiką aiškino „Volue Insight AS“ analitikos vadovas Toras Reieris Lilleholtas. Galutinė suma mokėtojams bus dar didesnė, mat prisidės mokesčiai, tinklo nuoma ir priemokos.
Žvelgiant į kitus metus, vaizdas atrodo toks pat niūrus. T. R. Lilleholtas prognozuoja, kad bendra energijos sąskaita namui, suvartojančiam apie 20 000 kilovatvalandžių elektros kasmet, gali siekti nuo 30 000 iki 40 000 kronų, įskaitant visus mokesčius.
Benzinas ir dyzelinis kuras
Degalų kainos Norvegijoje nuolat kyla drauge su pasaulinėmis naftos rinkos kainomis, kurios per pastaruosius metus išaugo dvigubai.
Pasak GlobalPetrolPrices.com, vidutinė litro benzino kaina Norvegijoje laikotarpiu nuo liepos iki spalio buvo 18,14 kronos.
Degalų kaina dar labiau padidės, kai bus įgyvendinti biudžete numatomi benzino ir dyzelinio kuro mokesčio pakeitimai. Numatyta, kad benzino mokestis išaugs nuo 1,37 kronos iki 1,60 kronos už litrą, o mokestis dyzeliniam kurui didės nuo 1,58 kronos iki 1,87 kronos už litrą.
Namų remontas
Namų remontas Norvegijoje, ypač tais atvejais, kai darbams atlikti reikalingas specialistas, gali kainuoti išties nemenkai.
Medienos kaina per pastaruosius metus pabrango 65 proc., rodo Norvegijos statistikos tarnybos kainų indeksas.
Kainų kilimą nulėmė keli veiksniai. Tarp jų yra smarkūs kinivarpų protrūkiai Kanadoje ir Europoje, paskatinę pasaulinį medienos trūkumą.
Medienos trūkumą dar labiau padidino išaugusi jos paklausa Norvegijoje ir koronaviruso pandemijos poveikis.
„Pirmiausia ir reikšmingiausia kainų išaugimo priežastis yra pasiūlos ir paklausos disbalansas bei didelė konkurencija tarptautinėse renkose“, – aiškina Norvegijos medienos pramonei atstovaujančios „Treindustrien“ administracijos direktorė Heidi Finstad.
Tiesa, skirtingai nei kuro ir energijos atveju, šioje srityje galima tikėtis gerų naujienų – manoma, kad kainos turėtų stabilizuotis ateityje, kai situacija pasaulinėje medienos rinkoje susinormalizuos.
Su remontu susiję ir statybinių prekių vėlavimai ir įrankių bei kompanijoms smarkiai išaugusi siuntimo kaina.
„Problemų kilmė yra sudėtinga ir kelia daug iššūkių. Uždarytos gamyklos, kai kurių žaliavų stoka, transporto iššūkiai – visa tai drauge su rekordine paklausa situaciją visame sektoriuje pavertė tikra sumaištimi“, – pažymi IKEA komercijos direktorė Eja Tuominen.
Parduotuvės „Bryggmakker“ komercijos direktorius Petteris Knutsenas teigia, kad prie problemų prisidėjo nenuspėjama Azijos rinka: „Pastebime, kad prekės iš rytų gali būti tikras iššūkis. Jos itin neprognozuojamos.“
„Bryggmakker“ negali pasakyti, ar tokia situacija tęsis ir kitais metais, ar visgi ji pagerės.
Maisto prekės
Artimiausiu metu teks daugiau išleisti ir maistui. Tiekėjai ir parduotuvės aiškina, kad augančios žaliavų, reikalingų maisto produktams gaminti ir pakuoti, kainos reiškia, jog neliks nieko kito, kaip kelti kainas ir pirkėjams.
Per pastaruosius metus pastebimai išaugo cukraus, augalinio aliejaus, rapsų aliejaus ir plastiko bei aliuminio, naudojamų maisto pakuotėms, kaina.
Be to, pasaulinių tiekimo grandinių problemos maisto ir gėrimų sektoriuje sukėlė neaiškumą.
„Orkla“, „Arga“, „Kiwi“, „Rignes“ ir kiti teigia, kad išaugusias sąnaudas, deja, teks perkelti pirkėjams.
Būsto ir kitų paskolų grąžinimas
Numatoma, kad palūkanų norma nuolat kils iki 2024-ųjų. Tai buvo neišvengiama po to, kai dėl COVID-19 pandemijos buvo įvesta istoriškai žema palūkanų norma.
Daugelis bankų ir skolintojų jau padidino palūkanų normą.
Centrinis bankas „Norges Bank“ patvirtino, kad iki 2024-ųjų palūkanų norma išaugs iki 1.75 proc.
Tiesa, tame yra ir gerų žinių. Pirma, tai ženklas, kad ekonomika atsigauna, antra, palūkanų normos gali stabilizuoti augančias būsto kainas.
Parengta pagal thelocal.no.
