Beveik prieš savaitę Norvegijoje pasirodė pranešimų, kad Osle donoro spermos laukimo laikas siekia maždaug metus. Baiminamasi, kad panaši situacija bus ir Trondheime, jei Norvegijoje neatsiras daugiau donorų. Visgi pranešimai paskatino daugiau vyrų kreiptis dėl galimos donorystės.
„Kiekvienais metais spermos donorystei turime patvirtinti nuo 20 iki 25 naujų donorų. Jei tą padaryti pavyksta, laukimo laikas gali būti trumpesnis. Tačiau praėjusiais metais pavyko patvirtinti tik 18 naujų donorų“, – prieš kurį laiką aiškino Oslo universitetinės ligoninės reprodukcinės medicinos skyriaus vadovas Peteris Fedorcsakas.
Griežtos donorystės taisyklės
P. Fedorcsakas atkreipia dėmesį, kad spermos donorystę reglamentuojančios taisyklės yra griežtos: „Kiekvienas donoras gali skirti spermos tik šešioms šeimoms. Tai reiškia, kad spermos bankui nuolat reikia naujų donorų.“
Viena iš priežasčių, galinti atbaidyti nuo donorystės, yra ta, kad nuo 2005-ųjų anoniminė donorystė Norvegijoje negalima. Tai reiškia, kad vaikas, sulaukęs 15 metų amžiaus, turi teisę sužinoti, kad yra jo biologinis tėvas, o donoras turi būti nusiteikęs tam, kad vaikas gali su juo susisiekti.
Todėl visų potencialių donorų visų pirma laukia pokalbis su medikais.
„Sprendimas liečia ne tik patį donorą, bet ir jo aplinką. Tačiau donorai, su kuriais man tenka susidurti, dažniausiai puikiai supranta situaciją ir džiaugiasi galėdami padaryti gerą darbą“, – pasakoja P. Fedorcsakas.
Potencialus donoras turi būti ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus, geriausias variantas – nuo 25-erių iki 45-erių. Jis taip pat turi papasakoti apie savo ir artimųjų fizinės bei psichinės sveikatos būklę ir atlikti tyrimus dėl infekcinių ligų, mat donorai turi būti geros fizinės ir psichinės sveikatos, jie ir artimi giminės negali sirgti sunkiomis paveldimomis ligomis. Vaikų turėjimas – privalumas, bet ne būtina sąlyga. Donoro sperma taip pat turi būti geros kokybės, kad ją būtų galima užšaldyti.
Pailgėjusios laukiančiųjų eilės
Šiandien Norvegijoje veikia du valstybiniai spermos bankai: Oslo universitetinėje ligoninėje ir Trondheimo Šv. Olavo ligoninėje. Su spermos donorų trūkumu susidurė ir kitas šalies valstybinis spermos bankas.
Trondheimo Šv. Olavo ligoninės spermos bankas, į kurį kreipiasi moterys ir poros iš visos šalies, savo veiklą pradėjo 2020-aisiais ir tuo metu donorų stoka nesiskundė, bet dabar situacija pasikeitė – registruojasi tik vienas kitas. Baiminamasi, kad donorų spermos banke gali nebelikti.
„Šiek tiek atsiliekame nuo kitų šalių, ypač nuo Danijos. Šiandien Norvegijoje dar yra išlikę tabu, susijusių su spermos donoryste“, – pastebi Katinka Thors, vienišų motinų pagalbinio apvaisinimo paramos asociacijos FEMA vadovė.
K. Thors neabejoja, kad daugelis Norvegijos moterų kreipiasi į privačias klinikas, nes laukiančiųjų eilė Oslo universitetinėje ligoninėje yra ilga.
Kalbant apie spremos donorų trūkumą, svarbi ir kita aplinkybė. 2020 metais buvo pakeistas Biotechnologijų įstatymas. Šios pataisos suteikė galimybę dėl spermos donorystės ir pagalbinio apvaisinimo kreiptis ir vienišoms moterims.
„Tai, kad atsirado nauja grupė, suprantama, dar labiau ištęsė ir taip ilgas laukiančiųjų eiles“, – aiškina K. Thors.
Kai kurie vyrai labai nori padėti ir į Trondheimą paaukoti atvyksta iš toli, visgi bėda ta, kad donorų yra nepakankamai, apgailestavo Trondheimo Šv. Olavo ligoninės vyresnioji gydytoja Camilla Kleveland.
Valstybinių ir privačių klinikų skirtumai
Valstybinėse ligoninėse naudojama tik Norvegijos vyrų sperma, o privačiose klinikose situacija kitokia.
„Livio“ Osle yra pirmasis Norvegijos privatus spermos bankas, nuo šių metų siūlantis pagalbinį apvaisinimą vyrų iš Norvegijos, Islandijos ir Švedijos sperma. Skirtingai nei valstybinės ligoninės, jis sulaukia norvegų vyrų susidomėjimo – nemažai jų kreipiasi dėl galimybės tapti donorais.
Kaip pastebi filosofas ir Agderio universiteto profesorius Einaras Duengeris Bøhnas, bioetikos klausimais norvegai iš esmės yra konservatyvūs.
„Norvegijoje, kur nemažai tradicinio mąstymo žmonių, toks dalykas daugeliui gali atrodyti svetimas. Gali atrodyti nenatūralu turėti biologinių vaikų, apie kuriuos nieko nežinai, tai gali pasirodyti beprasmiška“, – svarsto profesorius. Visgi jis mano, kad artimiausiu metu toks požiūris gali keistis.
Po pranešimo – donorų antplūdis
Pasirodžius informacijai apie donorų trūkumą, abi Norvegijos ligoninės sulaukė norinčių tapti donorais antplūdžio.
„Suprantama, kad esame labai dėkingi, jog žmonės taip sureagavo“, – sakė P. Fedorcsakas iš Oslo universitetinės ligoninės, kuri per savaitę sulaukė apie 30 užklausų. Tai išties daug, turint omenyje, kad paprastai per metus jų sulaukiama maždaug nuo 50 iki 60. Šv. Olavo ligoninė norinčių tapti donorais sulaukė dar daugiau.
Patirtis rodo, kad donorystei patvirtinama nuo 50 iki 70 proc. besikreipusiųjų.
P. Fedorcsako teigimu, kiekvieną kartą, kai žiniasklaidoje užsimenama apie spermos donorų trūkumą, atsiranda daugiau susidomėjusių, nepriklausomai nuo to, ar minima teigiamame, ar neigiamame kontekste.
Tiesa, gydytojas pabrėžia, kad dabartinis donorų antplūdis dar negarantuoja ilgalaikės išeities.
Parengta pagal nrk.no.
