Į kritiką dėl žymiosios jūrų vėplės užmigdymo sureagavo Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre, o žinomas zoologas tvirtina, kad toks sprendimas buvo neišvengiamas.
Norvegijos premjeras pareiškė, kad 600 kg svėrusios jūrų vėplės Freyos užmigdymas sekmadienį Oslo fjorde buvo teisingas sprendimas. Gyvūnų teisių gynėjai tokį sprendimą kritikuoja, bet žymus zoologas aiškina, jog tai buvo neišvengiama.
„Palaikau sprendimą Freyai atlikti eutanaziją. Tai buvo teisingas sprendimas. Nesistebiu, kad jis susilaukė didelio atgarsio ir užsienyje. Kartais tenka priimti nepopuliarius sprendimus“, – sakė J. Gahras Støre.
Freya, pavadinta skandinavų grožio ir meilės deivės garbei, išpopuliarėjo nuo tada, kai liepos 17 dieną atplaukė į Norvegijos sostinės vandenis, kur minios susirinkdavo stebėti, kaip jūrų vėplė kaitinasi saulėje ar snaudžia laivuose.
Norvegijos žuvininkystės direktoratas pranešė, kad jūrų vėplė buvo užmigdyta „remiantis bendru grėsmės žmonių saugumui įvertinimu“, kai gyventojai nepaisė perspėjimų neprisiartinti prie gyvūno ir mėgino nusifotografuoti, neretai su mažais vaikais.
Įvairiuose pranešimuose užfiksuota, kaip žmonės plaukioja su jūrų vėple, į ją mėto daiktus ar apsupa dideliais būriais. Sykį policijai teko evakuoti ir užtverti maudynių zoną, kai Freya nusivijo moterį į jūrą.
Tarp ilgų nusnūdimų saulėkaitoje – jūrų vėpliai gali miegoti iki 20 valandų per parą – Freya vaikėsi antį, užsipuolė gulbę ir įsiropšdavo į pramoginius laivus, kurie ją vos nulaikė.
Tarnyba padarė išvadą, kad „galimos žalos žmonėms tikimybė yra didelė, o gyvūno gerovė neužtikrinama“. Direktorato vadovas Frankas Bakke-Jensenas aiškino, kad kiti galimi sprendimai, įskaitant ir Freyos išgabenimą kitur, negalėjo užtikrinti gyvūno saugumo.
„Buvo per daug pavojingų situacijų“, – sakė F. Bakke-Jensenas, pridurdamas, kad nors tarnyba suprato, jog toks sprendimas „sukels įvairių gyventojų reakcijų“, jis „neabejojo, kad tai buvo teisingas sprendimas“. Pasak pareigūno, „šalyje labai vertinama gyvūnų gerovė, tačiau žmogaus gyvybė ir saugumas turi būti svarbesnis“.
Sprendimo priešininkų kritika
Jūrų vėpliai paprastai gyvena labiau į šiaurę nutolusiose vietovėse, Arkties vandenyne, tačiau Freya jau anksčiau buvo pastebėta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Danijoje. Socialiniuose tinkluose šurmulį sukėlusio sprendimo užmigdyti jūrų vėplę priešininkai tvirtino, kad reikėjo labiau pasistengti bandant gyvūną išgelbėti.
Siri Martinsen iš gyvūnų teisių organizacijos teigė, kad pirmiausia reikėjo bausti gyvūnui ramybės neduodančius gyventojus, o biologas Rune Aae sakė, jog „be galo liūdna, kad gyvūnas buvo užmigdytas, nes paprasčiausiai su juo buvo netinkamai elgiamasi“.
Christianas Steelas iš aplinkosaugos organozacijos „Sabima“ pažymi, kad būtina, jog direktoratas paskelbtų visus dokumentus, atskleidžiančius, kas ir kokiu pagrindu priėmė sprendimą užmigdyti Freyą.
„Direktoratas negali to laikyti paslaptyje, kad tik jiems patiems būtų patogu. Turėjo būti tam tikra priežastis, specialistai turėjo nuspręsti, jog gyvūnas patyrė stresą“, – sakė Ch. Steelas.
Oslo miesto tarybos narys Eivindas Trædalas VG sakė, kad sprendimas užmigdyti jūrų vėplę yra „kolektyvinė nesėkmė“, o Trulsas Gulowsenas iš Gamtos apsaugos asociacijos pavadino tokį sprendimą „gėdingu“.
„Žmonės, susidūrę su gamta, elgėsi kaip idiotai. Kitur pareigūnams pavykdavo išsaugoti gyvūnus, o gyventojams – būti sąmoningiems. Bet čia, Oslo fjorde, niekas nesuko galvos – tad gyvūnas buvo nužudytas“, – sakė T. Gulowsenas.
Zoologas mano, kad sprendimas buvo neišvengiamas
Visgi zoologas Peras Espenas Fjeldas tvirtina, kad buvo „akivaizdu“, jog Freyą galiausiai teks užmigdyti, pridurdamas, kad toks sprendimas yra visiškai pateisinamas ir neturės pasekmių rūšies ateičiai.
„Negalite tikėtis, kad 1,6 milijono žmonių nesimaudys Oslo fiorde. Žmonės išsirengia maudytis ir staiga susiduria su jūrų vėpliu. Visi žino, kas gali atsitikti, susidūrus su 600 kg sveriančiu gyvūnu“, – sakė zoologas.
Norvegijos aplinkosaugos agentūros ir gamtos inspekcijos vyresnysis patarėjas Espenas Fjeldas teigė, kad gyvūnai gali būti pavojingi, todėl kartais prireikia juos sutramdyti, „jei tai nekelia pavojaus populiacijos išlikimui. Šiaurės Atlanto vandenyne gyvena apie 30 tūkst. jūrų vėplių“.
Zoologo manymu, daug svarbiau rūpintis rūšies buveine – pavyzdžiui, sustabdyti naftos ir dujų žvalgymą Barenco jūroje – nei stengtis išsaugoti toli nuo namų nuklydusį vieną gyvūną.
Pasak E. Fjeldo, Freya sukėlė „Bembio efektą“. „Situacija tampa susirūpinimą keliančiu dalyku, įgauna vardą, yra apibūdinama žmogiškai. Tačiau rūpestis konkrečiu gyvūnu niekuo nesusijęs su rūpesčiu visa jūrų vėplių populiacija“, – aiškino ekspertas.
Grasinimai pareigūnui ir jo šeimai
Po sprendimo užmigdyti Freyą Norvegijos žuvininkystės direktorato direktorius F. Bakke-Jensenas ir tarnyboje nedirbanti jo žmona Hilde Sjurelv sulaukė grasinimų mirtimi iš viso pasaulio.
„Suprantama, kad nuomonės gali skirtis, bet su grasinimais mirtimi jau nueita per toli“, – sakė H. Sjurelv.
„Buvau sukrėsta ir išsigandusi, kai į mano telefoną ėmė plūsti nemalonios žinutės ir komentarai. Su šia problema neturiu nieko bendro, išskyrus tai, kad esu Franko žmona. Manau, kad daugelis žmonių iš įvairių šalių gali išreikšti savo nuomonę, bet tuo reikėtų ir apsiriboti, neišsakant tiesioginių grasinimų mirtimi“, – dėstė H. Sjurelv.
Dabar ji savo feisbuko paskyrą pavertė privačia ir apie grasinimus pranešė policijai.
„Suprantama, jei aš asmeniškai sulaukiu priekaištų ar nusiskundimų dėl savo darbo. Bet kliudyti mano šeimą – jau gerokai per daug. Deja, tai jau tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Mano paties saugumu pasirūpinta, dėl to per daug nesijaudinu. Šos klausimas kelia daug emocijų, todėl taip ir nutinka“, – sakė F. Bakke-Jensenas.
Sieks įamžinti atminimą
Freyai atminti Norvegijoje rengiamasi pastatyti paminklą. Internetinės lėšų rinkimo kampanijos metu trečiadienį jau buvo surinkta daugiau nei 210 tūkst. Norvegijos kronų.
Akcijos organizatorius aiškina, kad statula ateities kartoms turėtų priminti, jog reikia saugoti gyvūnus.
„Freyos paskerdimas siunčia itin neigiamą žinutę – kad Norvegijoje, o ypač Osle, nesugebama atrasti vietos laukiniams gyvūnams. Pastatydami paminklą simboliui, kuriuo Frėja tapo per tokį trumpą laiką, priminsime sau (ir ateinančioms kartoms), kad negalime ir neturėtume žudyti ar kitaip kenkti gamtos sutvėrimams, kai su jais susiduriame“, – lėšų rinkimo svetainėje Spleis.no teigė aktyvistas Erikas Holmas.
Parengta pagal theguardian.com ir thelocal.no.
