Skandinavijoje žiema ilga, tamsi ir neretai vėjuota, tačiau būtent čia Kalėdos įgyja ypatingą prasmę. Kai dienos trumpos, o sutemsta dar gerokai prieš darbų pabaigą, žmonės sąmoningai kuria šviesą ir jaukumą – namuose, miestuose ir, žinoma, kalėdinėse mugėse. Lietuviams, gyvenantiems Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje, šios mugės gali tapti ne tik gražiu laisvalaikio užsiėmimu, bet ir šilta tradicija, primenančia namus.
Skandinaviškas požiūris į žiemą paremtas paprastu principu: jei oras atšiaurus, jaukumą reikia susikurti patiems. Todėl žvakės, girliandos, švelni šviesa ir šilti gėrimai čia nėra tik dekoracijos – tai gyvenimo dalis. Kalėdinės mugės šį jausmą sukoncentruoja vienoje vietoje: tarp medinių namelių, garuojančių puodelių ir šventinės muzikos gimsta ypatinga atmosfera, kurioje lengva pamiršti kasdienius rūpesčius.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Kopenhagos „Tivoli“ sodai. Žiemą šis senas pramogų parkas virsta tikra pasaka. Tūkstančiai lempučių, papuošti medžiai, šventinės dekoracijos ir jaukiai apšviestos alėjos sukuria įspūdį, tarsi atsidurtum kino filme. Čia galima pasimėgauti tradiciniu karštu vynu su prieskoniais, paragauti daniškų kalėdinių kepinių, pasivaikščioti tarp smulkių prekybos namelių ar tiesiog pasėdėti su puodeliu šilto gėrimo ir stebėti, kaip aplink skuba žmonės. Net ir vienas apsilankymas „Tivoli“ daugeliui tampa tradicija, kuria norisi kartoti kasmet.
Švedijoje ypatingą vaidmenį atlieka Stokholmo „Skansen“. Tai ne tik kalėdinė mugė, bet ir gyvos tradicijos – atviras muziejus po atviru dangumi, kuriame atkuriamas senasis švedų gyvenimas. Advento metu čia vyksta mugė, kurioje galima įsigyti rankų darbo žaisliukų, medinių dirbinių, tradicinių saldumynų, pasiklausyti kalėdinių giesmių ir pamatyti liaudies šokius. Ši vieta ypač patinka tiems, kurie vertina ramias, nekomercines Kalėdas – be ryškių ekranų, bet su daug nuoširdumo ir paprastumo. Lietuviams tai primena tradicines muges ir miestelių šventes, tik su švedišku prieskoniu.
Norvegijos sostinėje Osle pagrindinis kalėdinis taškas yra „Spikersuppa“ mugė miesto centre. Čia gausu medinių kioskelų, siūlančių vilnonius mezginius, rankų darbo dovanas, vietinių gamintojų saldumynus ir karštus gėrimus. Šalia įrengiama čiuožykla, kurioje sukasi vaikai ir suaugusieji, o šviesos atspindžiai nuo ledo suteikia visam vaizdui dar daugiau jaukumo. Nors mugė gali būti nedidelė, jos atmosfera labai šilta: dažnai čia susitinka draugų kompanijos, šeimos, įvairių tautybių žmonės – tarp jų ir lietuviai, kuriems tai tampa maloniu žiemos susitikimų tašku.
Skandinaviškos Kalėdos ypatingos tuo, kad čia nereikia didelio triukšmo ar pompastiškų renginių, kad pajustum šventę. Užtenka kelių paprastų dalykų: šviesos, šilumos, jaukaus pokalbio ir trupučio laiko sau. Mugėse šie dalykai susijungia: gali ramiai pasivaikščioti, paskanauti vietinių skanėstų, išsirinkti nedidelę dovaną artimam žmogui ar tiesiog pasimėgauti žiemos vakaru be skubėjimo.
Lietuviams, gyvenantiems Skandinavijoje, tokios mugės gali tapti savotišku tiltu tarp dviejų pasaulių. Iš vienos pusės, jos padeda geriau pažinti šalį, kurioje dabar gyveni: jos tradicijas, skonius, žmonių būdą. Iš kitos – primena Lietuvoje patirtą Kalėdų jausmą: kai miestų aikštės prisipildo šviesų, o ore tvyro laukimo nuotaika. Net jei aplinka kitokia, širdies šiluma labai panaši.
Galiausiai, skandinaviškos Kalėdos primena paprastą dalyką: net ir tamsiausiu metu galima susikurti šviesos. Tereikia trupučio fantazijos, šiek tiek laiko ir noro būti kartu. Nesvarbu, ar vaikščiosi po „Tivoli“ sodus, ar gurkšnosi karštą gėrimą Osle, ar klausysiesi giesmių „Skansen“ kalėdinėje mugėje – tikroji šventė prasideda ne nuo dekoracijų, o nuo jausmo, kurį nešiesi savyje.
