Norvegijos gyventojai neretai tampa telefoninių ir internetinių sukčių taikiniais. Neseniai atlikta „Norstat“ apklausa rodo, kad net 92 procentai Norvegijos gyventojų yra sulaukę elektroninių laiškų, SMS žinučių ar skambučių iš sukčių.
Tad jei gyvenate Norvegijoje, yra didelė tikimybė, kad su jumis susisiekė ar bandys susisiekti sukčiai, ketinantys išgauti jūsų asmeninę informaciją.
Turimi duomenys rodo, kad Norvegijoje sukčių išpuoliai yra dažnesni nei kaimyninėse šalyse.
Kalbant apie telefoninius sukčius, 2022 m. sausį „Telia“ Norvegijoje užblokavo net keturis milijonus potencialių vadinamųjų „wangiri“ sukčių skambučių, lyginant su 2,6 milijono tokių užblokuotų skambučių Švedijoje, 2,2 milijono Danijoje ir 450 tūkst. Suomijoje.
Wangiri japonų kalba reiškia „vienas signalas ir atmesta“. Šį metodą naudojantys sukčiai dažnai padeda ragelį žmonėms dar nespėjus atsiliepti. Tada laukiama perskambinimo – būtent iš to sukčiai ir pasipelno. Toks skambutis peradresuojamas į aukščiausios kainos paslaugų tinklą užsienyje, tad jo kaina yra itin didelė. Sukčiai perskambinusius žmones tinkle bando užlaikyti kiek įmanoma ilgiau ir tokiu būdu išauginti jų sąskaitą.
Be to, neseniai „Norstat“ draudimo kompanijai „Frende Forsikring“ atlikta apklausa rodo, kad net 92 proc. norvegų sulaukė elektroninių laiškų, SMS žinučių ar telefono skambučių iš sukčių.
Apklausos duomenimis, su sukčiais kalbėjosi 11 proc. tokių skambučių sulaukusių žmonių, nedidelė dalis paspaudė ir SMS gautas nuorodas.
Realūs sukčiavimo pavyzdžiai
Tad kaip atrodo tokie bandymai apgauti? Portalas „The Local“ pasikalbėjo su dviem Norvegijoje gyvenančiais žmonėmis, į kuriuos nusitaikė sukčiai.
„Bulandet Miljøfisk AS“ operacijų vadovo padėjėjas Jegoras Gaidukovas pasakojo, kad su juo telefonu susisiekusį sukčių buvo lengva atpažinti dėl to, kaip šis kalbėjo.
„Man paskambino rusiškai kalbantis vyras, apsimetęs, kad atstovauja DNB bankui. Kontekstui reikia pabrėžti, kad aš taip pat rusakalbis. Vyriškis aiškino, kad iš mano banko sąskaitos į „Apple“ piniginę buvo pervesta 700 kronų“, – pasakojo J. Gaidukovas, pridurdamas, kad nebuvo sudėtinga suprasti, jog skambinantysis yra sukčius.
„Jis kalbėjo kitaip nei tikri banko atstovai. Be to, jau turiu kalbėjimo su sukčiais patirties. Buvo keista ir tai, kad banko tarnautojas Norvegijoje kalba rusiškai“, – pažymėjo J. Gaidukovas.
Bergene gyvenantis svetainių kūrėjas Mykola Blohkinas neseniai buvo pakliuvęs į sukčių, apsimetančių „Microsoft“ darbuotojais, akiratį.
„Sulaukiau skambučio iš Jungtinės Karalystės telefono numerio. Tai buvo keista, bet aš iš tiesų turiu draugą iš Anglijos, kuris gyvena Bergene, tad pamaniau, kad gal skambina jis. Tačiau tai buvo su ryškiu indišku akcentu kalbantis vyriškis, ėmęs aiškinti, kad dirba „Microsoft“, o mano kompiuteryje yra pavojingų virusų. Aš dirbu informacinių technologijų srityje ir „Windows“ operacinės sistemos nenaudojau mažiausiai dešimt metų, tad buvo gana juokinga klausytis kalbų apie virusus“, – sakė M. Blohkinas, pridurdamas, kad sukčių išvengti jam padeda keletas taisyklių.
„Aš retai atsiliepiu, jei man skambina užsienietiškas numeris. Net ir nežinomų vietinių norvegiškų numerių atveju aš bandau pirmiausia juos patikrinti „Google“. Vadovaujuosi tokia taisykle: jeigu skambinama dėl kažko išties svarbaus, man atsiųs SMS žinutę su išdėstyta situacija“, – pataria IT specialistas.
Dažniausios apgavystės Norvegijoje: įsilaužimas į paskyras ir duomenų išviliojimas
Daugiau informacijos apie dažniausiai Norvegijoje pasitaikančias sukčių apgavystes pateikia „NorSIS“ – nepriklausoma organizacija, siekianti didinti žinomumą ir supratimą apie grėsmes ir pažeidžiamas vietas, susijusias su informacijos saugumu.
Karoline Tømte iš „NorSIS“ pasakoja, kad dažniausiai per pastaruosius metus sulaukiama užklausų apie užgrobtas ir „nulaužtas“ paskyras.
„2021 metais užregistravome 740 įsilaužimo į „Facebook“ ir 185 įsilaužimo į „Instagram“ paskyras atvejus. Taip pat gavome pranešimų apie sukčiavimo išviliojant duomenis (vadinamojo phishing) bandymus tiek SMS, tiek elektroniniu paštu. Tokio pobūdžio sukčiavimo atveju sukčiai siunčia SMS žinutes, kurios, atrodo lyg gaunamos iš gerai žinomų įmonių ar įstaigų, pavyzdžiui, Mokesčių administracijos ar logistikos įmonės DHL“, – atkreipė dėmesį K. Tømte.
„Sukčiai taip pat dažnai bando išgauti Bank-ID ar ar kitokią mokėjimo informaciją, taip siekdami gauti finansinės naudos arba rinkti asmeninę informaciją, kurią panaudotų vėliau“, – pridūrė K. Tømte, įspėdama, kad sukčiai tampa vis sumanesni.
Saugumo patarimai
Naujausiame ekoniominių nusikaltimų tyrimo institucijos „Økokrim“ grėsmių vertinime teigiama, kad nusikalstamų tinklų, nukreiptų į Norvegijos bankų klientus, skaičius išaugo nuo trijų iki penkių pandemijos metu iki 15–20 šiuo metu.
Kadangi Norvegijos rinkoje veikiantys sukčiai prisitaiko ir tobulina savo veiklos metodus, gyventojai turi išlikti budrūs ir atidūs smulkmenoms.
Sumažinti riziką ir apsaugoti asmeninę informaciją gali padėti keletas patarimų:
1. Oficialūs subjektai Norvegijoje retai prašo pateikti asmeninę informaciją telefonu
Iš esmės galima teigti, kad Norvegijos tarnybos dėl asmeninės informacijos į jus telefonu nesikreips. Štai todėl, tarkime, Mokesčių administracija siunčia SMS žinutes, prašydama gyventojų prisijungti prie jos internetinio puslapio, kad ten pateiktų asmeninę informaciją. Dauguma kitų tarnybų ir rimtų kompanijų irgi taip daro. Norint būti visiškai tikriems, kad svetainės adresas yra teisingas, „NorSIS“ rekomenduoja eiti tiesiai į tą puslapį.
2. Teiraukitės skambinančiojo pavardės ir pareigų.
Jei jums paskambino iš Norvegijos tarnybų ir nesate tikri, ar skambinantysis yra tas, kuo dedasi, pasiteiraukite jo pavardės ir pareigų, o paskui nesivaržykite patikrinti, ar jo pateikti duomenys atitinka realybę.
3. Išlikite budrūs
„NorSIS“ pataria Norvegijos gyventojams gaunamas užklausas ir visokio pobūdžio kreipimąsi vertinti šiek tiek kritiškai. Sukčiai neretai pasitelkia socialinę manipuliaciją, žaidžia tokiais dalykais kaip pagunda, baimė ar pasitikėjimas. Paprastai jie išgauna informacijos apie jūsų nuosavybės istoriją, būsto sąlygas ar jūsų ID numerį, ir tą informaciją išnaudoja. K. Tømte pataria paslėpti draugų sąrašą feisbuke, kad jūsų kontaktų sąrašas nebūtų matomas viešai. Sukčiai prisitaiko prie skirtingų situacijų ir sezonų ir dažnai puola tada, kai žmonės atostogauja ir būna labiau atsipalaidavę bei ne tokie budrūs. Tad turėkite tą omenyje, jei kas nors susisieks su jumis ir bandys kuo nors suvilioti ar išgąsdinti.
4. Ištrinkite žinutes ir atmeskite skambučius iš užsienio numerių, nespauskite nuorodų
Būkite atsargūs dėl netikėtų užklausų, kurios atsiranda tiesiog iš niekur. Nespauskite nuorodų ir neatidarykite priedų, jei nepažįstate siuntėjo. Ištrinti pranešimus su nuorodomis iš nežinomų numerių ir atmesti skambučius iš nežinomų užsienio numerių – dažniausiai pats teisingiausias sprendimas.
5. Slaptažodžiai, PIN kodai ir dviejų žingsnių patvirtinimas
Apsaugokite visas savo paskyras naudodami unikalų slaptažodį, kad tuo atveju, jei slaptažodis būtų nutekintas, grėsmė iškiltų ne visoms paskyroms. Niekados neatskleiskite savo slaptažodžių ir PIN kodų. Norėdami papildomai apsaugoti savo paskyras, įdiekite dviejų žingsnių patvirtinimą.
6. Sekite savo banko sąskaitas, saugokite BankID informaciją
Stebėkite savo banko sąskaitas, jei pastebėjote neįprastų dalykų, susisiekite su kortelę išdavusiu banku ar ją užblokuokite. Niekados neatskleiskite savo BankID informacijos.
7. Nuolat atnaujinkite kovos su kenkėjiškomis programomis programinę įrangą
Įsitikinkite, kad turite naujausią apsaugos nuo kenkėjiškų programų programinę įrangą, kuri jus apsaugotų. Jei atidarysite kenkėjiškus priedus ar nuorodas, antivirusinės programos gali jus išgelbėti.
Parengta pagal thelocal.no.
