Išplėšusi nelengvą pergalę Norvegijos parlamento rinkimuose, premjerė Erna Solberg pradės antrąją kadenciją, šįkart turėdama mažesnę daugumą ir mažiau sąjungininkų.
„Niekados negali būti tikras, kad išbūsi valdžioje ketverius metus”, – antradienį AFP teigė E. Solberg.
„Po praėjusių rinkimų 2013-aisiais buvo daug kalbų apie tai, jog vyriausybė iki kitų rinkimų neišgyvens. Mes sugebėjome ją išlaikyti ir manau, kad įmanoma tą padaryti ir per artimiausius ketverius metus”, – sakė perrinktoji premjerė.
Populiari ir patyrusi 56-erių politikė yra pirmoji šalyje konservatorė per 30 metų, perrinkta antrai kadencijai.
Pirmadienio rinkimuose jos koalicija, sudaryta iš konservatorių, populistinės antiimigracinės Progreso partijos ir dviejų mažesnių centro dešinės sąjungininkių, gavo sąlyginai nedidelę daugumą parlamente: 89 iš 169 vietų.
Konservatoriai savo kampanijoje pabrėžė mokesčių mažinimą ir ekonomikos vystymosi skatinimą.
Tuo tarpu opozicija, vadovaujama Darbo partijos lyderio Jonaso Gahro Støre, siekė didinti mokesčius, ypač turtingiausiesiems, taip norėdama mažinti nelygybę ir stiprinti Norvegijos branginamą gerovės valstybę.
Vertinamai dėl sėkmingo šalies, didžiausios Vakarų neapdirbtos naudos gamintojos, valdymo per naftos pramonės nuosmukio ir migrantų krizės laikotarpį, E. Solberg, regis, laukia nelengvas darbas.
Dešinysis sparnas naujajame parlamente neteko septynių vietų. Kad galėtų išlikti valdžioje, koalicija turės būti vieninga kaip niekad, o tą yra lengviau pasakyti nei padaryti.
Iki šiol E. Solberg koalicija parlamente buvo mažumoje ir jai reikėjo tik vienos iš dviejų mažesniųjų centro dešinės partijų, Krikščionių demokratų arba Liberalų, palaikymo.
Tačiau dabar E. Solberg reikia jau abiejų partijų palaikymo, ir jos abi išreiškė augantį nepasitenkinimą dėl populistų tokiais klausimais kaip klimato kaita ir imigracija.
Priešingai nei prieš ketverius metus, Krikščionys demokratai jau atmetė bet kokią formalią sąjungą su koalicija, kurioje būtų Progreso partija, labiausia tikėtina E. Solberg vyriausybės narė.
„Mes negalime suteikti jokių garantijų artimiausiems ketveriems metams”, – perspėjo Krikščionių demokratų vadovas Knutas Arildas Hareide.
Neturėdama formalaus bendradarbiavimo susitarimo su krikdemais ir liberalais, E. Solberg turės įsitraukti į painias derybas dėl kiekvieno klausimo, kad įgytų centro dešinės palaikymą. tad nuolaidos ir kompromisai bus būtini.
Vos sulaukus rinkimų rezultatų vėlyvą pirmadienio vakarą, E. Solberg pakvietė dešiniąsias partijas ieškoti būdų judėti toliau.
„Mes kalbėsimės su dviejomis partnerėmis, kurias koalicija turėjo parlamente, ir stengsimės su jomis pasiekti susitarimą. O tuomet matysime, ką galima nuveikti”,– AFP sakė E. Solberg, pažymėdama, kad šios dvi partijos turi daugiau įtakos dirbdamos vyriausybėje nei opozicijoje.
Dar prieš paaiškėjant naujausios vyriausybės sudėčiai, jau imta kelti klausimus apie jos galimybes išgyventi.
„Negarantuojama, kad ši vyriausybė išbus visus ketverius metus”, – perspėja Audunas Lysbakkenas, Kairiosios socialistų partijos vadovas. Nors ir liko opozicijoje, ši partija yra viena iš rinkimų nugalėtojų.
Knutas Heidaras, Oslo universiteto politikos mokslų profesorius, taip pat tvirtina, kad „sunkiai tikėtina, jog vyriausybė išgyvens ketverius metus”.
„Imigracijos klausimai, galbūt ir miesto bei kaimo santykiai paskatins krikščionis demokratus atsitraukti”, – AFP sakė politologas.
Kåre Willochas, vienintelis kitas konservatorių premjeras, laikotarpiu nuo Antrojo pasaulinio karo dirbęs antrą kadenciją iš eilės, iki šios kadencijos galo neišbuvo. Jo vyriausybė pralaimėjo nepasitikėjimo balsavimą 1986-aisiais, praėjus vos metams po perrinkimo.
Galiausiai galima teigti, kad pirmadienio rinkimus ne laimėjo dešinieji, bet pralaimėjo kairieji.
Darbo partija išlieka didžiausia partija šalyje, kokia ir buvo nuo 1920-ųjų, tačiau šiuose rinkimuose prarado šešias vietas.
„Tai didelis nusivylimas Darbo partijai”, – pirmadienį sakė J. G. Støre. Palikti partijos lyderio posto jis neketina.
Parengta pagal thelocal.no.
