Vidurinės klasės sąvoka dažnai minima politiniuose debatuose ir ekonominėse diskusijose, tačiau skirtingose šalyse ji gali reikšti skirtingus dalykus. OECD vidurinę klasę apibrėžia kaip gyventojus, kurių disponuojamos pajamos siekia nuo 75 iki 200 procentų šalies medianinių pajamų. Tai reiškia, kad riba tarp „nepasiturinčio“ ir „vidurinio“ sluoksnio nėra fiksuota – ji priklauso nuo bendro gyvenimo lygio ir pajamų pasiskirstymo šalyje.
Lietuva: 55 proc. gyventojų save priskiria vidurinei klasei
„Swedbank“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad šiemet 55 proc. Lietuvos gyventojų save laiko vidurine klase – tai 4 proc. punktais daugiau nei pernai. Ekonomistai šią tendenciją sieja su mažėjančiomis palūkanomis, augančiais atlyginimais ir nuosaikia infliacija. Pagal EBPO apibrėžimą vidurinei klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos sudaro 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos, t. y. 1,4–3,72 tūkst. eurų prieš mokesčius, arba 949–1,4 tūkst. eurų į rankas. 2025 m. į šią grupę patenka apie 58 proc. dirbančiųjų – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus.
- Taip pat skaitykite: NT mokestis – baubas ar brandžios valstybės ženklas? Nekilnojamo turto mokestis Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse
Danija: aukštas pragyvenimo lygis ir plati vidurinė klasė
Statistikos Danijos (DST) duomenimis, vieno asmens metinės medianinės disponuojamos pajamos siekia apie 29,4 tūkst. eurų. Pagal EBPO metodiką, vidurinei klasei čia priskiriami tie, kurių pajamos sudaro nuo 22 tūkst. iki 58,8 tūkst. eurų per metus. Tai atitinka maždaug 1 800–4 900 eurų per mėnesį į rankas. Danija pasižymi viena plačiausių vidurinių klasių Europoje – daugiau kaip 75 proc. gyventojų patenka į šį pajamų diapazoną. Tai daugiausia lemia stipri socialinė apsauga, progresiniai mokesčiai ir palyginti nedideli pajamų skirtumai tarp regionų.
- Taip pat skaitykite: Kaip susiorientuoti Danijos sistemoje? Naudingi puslapiai ir patarimai lietuviams
Švedija: stipri socialinė gerovė, bet didėja atskirtis regionuose
Švedijoje medianinės metinės disponuojamos pajamos sudaro 25,4 tūkst. eurų. Vidurinės klasės ribos, remiantis EBPO, čia siekia nuo 19 tūkst. iki 50,8 tūkst. eurų per metus, arba maždaug 1,6–4,2 tūkst. eurų per mėnesį į rankas. Nors Švedija vis dar turi vieną stabiliausių vidurinių klasių, ekspertai pastebi didėjančią pajamų atskirtį – ypač tarp didžiųjų miestų, tokių kaip Stokholmas ar Geteborgas, ir atokesnių regionų.
- Taip pat skaitykite: Švedai yra pasyvios agresijos meistrai: štai kaip ją atpažinti
Norvegija: turtingiausia, bet ir brangiausia
Norvegijos statistikos tarnybos (SSB) duomenys rodo, kad vidutinės mėnesinės pajamos po mokesčių siekia apie 3 882 eurus, o medianinės – apie 3,4–3,5 tūkst. eurų. Pagal EBPO ribas vidurinės klasės pajamos čia galėtų siekti nuo 2 iki 6 tūkst. eurų per mėnesį į rankas (apie 24–72 tūkst. eurų per metus).
Norvegija pirmauja pagal gyvenimo kokybės rodiklius, tačiau dėl aukštų pragyvenimo išlaidų gyventojams, gaunantiems vidurinės klasės pajamų viršutinę ribą, tenka didelės išlaidos būstui, transportui ir maistui.
- Taip pat skaitykite: Kiek kainuoja gyvenimas Osle 2025-aisiais? Išsamus žvilgsnis į Norvegijos sostinės išlaidas
Kaip atrodo vidurinė klasė Lietuvoje ir Skandinavijoje
Lietuvoje, pagal EBPO apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami gyventojai, gaunantys 949–1 400 eurų į rankas per mėnesį; šiemet save šiai grupei priskiria 55 proc. gyventojų, o tokias pajamas gauna apie 58 proc. dirbančiųjų. Danijoje vidurinei klasei priskiriami uždirbantys 1 800–4 900 eurų į rankas per mėnesį, Švedijoje – 1 600–4 200 eurų, o Norvegijoje – 2 000–6 000 eurų.
Nors nominalios ribos šiose Skandinavijos šalyse panašios, realią perkamąją galią lemia kainų lygis, mokesčių sistema ir socialinių paslaugų prieinamumas. Visose trijose Skandinavijos šalyse vidurinė klasė yra plati ir remiasi ne tik pajamomis, bet ir galimybe naudotis kokybišku švietimu, sveikatos priežiūra bei socialine apsauga, tačiau pastaruoju metu auga pajamų atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų.
Šaltiniai: Elta.lt OECD Income Distribution Database (oecd.org), Statistik Danmark (DST): dst.dk, Statistik Norge (SSB): ssb.no, Eurostat: ec.europa.eu.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Skandinavų ir lietuvių elgesys užsienyje: kas labiau vengia tautiečių?
Būti moterimi Skandinavijoje: laisvė, kuri ir džiugina, ir gąsdina
Darbo ir gyvenimo balansas Norvegijoje – mitas ar realybė?
