Daniškos Velykos pasižymi gausybe smagių tradicijų, tad štai su kuo susidursite, jei švenčiate Velykas Danijoje.
Velykų gėlės. Danijoje erančiai ir Vintergækker (snieguolės) yra pirmieji pavasario ženklai, prasikalę iš po sniego, per Velykas prie jų dar gali prisijungti Påskelilje (narcizai). Po ilgos žiemos šios gėlės per šventę atrodo išties žaviai.
Gækkebreve – snaigių laiškai. Gækkebreve (snaigės formos laiškų) kūrimas ir siuntimas yra unikali daniška tradicija. Keletą savaičių prieš Velykas vaikai iš popieriaus iškarpo snaigės formos laiškus ir ant jų užrašo „erzinantį eilėraštuką”. Laiškas yra anoniminis, tačiau pasirašomas tokiu kiekiu taškų, kiek yra raidžių siuntėjo varde. Jei gavėjas gali atspėti, iš ko gavo laišką, tuomet siuntėjas skolingas jam šokoladinį velykinį kiaušinį. Jei visgi atspėti nepavyksta, tada jau gavėjas būna skolingas kiaušinį siuntėjui. Prie laiško paprastai pridedama snieguolė, daniškas Velykų simbolis.
O štai XIX a. daniškoje žemdirbių visuomenėje tai buvo ne tik velykinė vaikų tradicija, bet ir pasipiršimo būdas. Laiškai ne visuomet būdavo iškarpyti ir dekoruoti, tačiau juose būdavo ilgas eilėraštis ir pridedama snieguolė. Suprantama, tokie laiškai nebūdavo anoniminiai. Kaimo gyventojams ėmus keltis į miestus, pasipiršimo laiškai tapo komercializuoti ir pamažu pasikeitė į anoniminius dekoruotus laiškus su juokingomis ar flirtuojančio pobūdžio eilėmis. Tokius laiškus buvo galima nusipirkti, o prizas tuomet buvo ne šokoladinis kiaušinis, bet kvietimas į pokylį ar išgerti kavos. Ši suaugusiųjų tradicija galiausiai ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje virto vaikų žaidimu.
Papuošimai. Religinis Velykų aspektas daugeliui danų yra ne toks svarbus, labiau koncentruojamasi į pavasario pradžios šventimą. Danai puošiasi pavasariškomis spalvomis ir atgimstančio pasaulio simboliais: geltonos, mėtinės žalios, švelnios rožinės atspalviais, augalų šakelėmis ir narcizais. Visgi ryškiausias Velykų simbolis yra kiaušinis.
Velykų atostogos. Velykos suteikia penkias poilsio dienas iš eilės. Daugelyje mokyklų atostogos būna visą Didžiąją savaitę, tad iš viso ilsimasi dešimt dienų iš eilės. Tad daugumai danų Velykos yra pirmoji galimybė paatostogauti ir atsigauti po ilgos žiemos. Šis laikas praleidžiamas ilsintis su draugais ir šeima, valgant skanų maistą, su vaikais einant į zoologijos sodą, o jei pasiseka su oru, ir mėgaujantis saule. Kai kuriems danams Velykų atostogos yra proga atverti savo vasarnamius ar pradėti darbuotis sode. Kitiems tai yra viena paskutinių galimybių vykti slidinėti į Švediją ar Norvegiją.
Didysis ketvirtadienis – skærtorsdag. Ketvirtadienis prieš Velykas yra pirmoji oficiali atostogų diena. Daugelis šios dienos tradicijų Danijoje jau nuėjo užmarštin. Tačiau seniau danai Didįjį ketvirtadienį valgydavo kopūstų sriubą su aviena ar kiauliena (ji buvo vadinama skærtorsdag søbekål). Egzistavo prietaras šią sriubą virti iš septynių arba devynių rūšių kopūstų ar nelyginio skaičiaus skirtingų žalumynų, jei kopūstų buvo sunku gauti. Tikėta, kad maistinga sriuba užtikrins gerą sveikatą visiems ateinantiems metams.
Didysis penktadienis – langfredag. Danai Didįjį penktadienį vadina ilguoju. Tai puiki diena pasivažinėti po miestą dviračiu ar pasivaikščioti soduose, mat būna tylu ir ramu. Nors dauguma parduotuvių uždarytos, galima užsukti į kiną ar kai kuriuos restoranus. Praeityje danai šią dieną valgydavo miežių košę, tačiau šiandien tokios tradicijos laikosi nedaugelis.
Didysis šeštadienis – skidenlørdag. Prieš daugelį metų danai valgydavo skidne æg (nešvarius kiaušinius) – kietai virtus kiaušinius garstyčių padaže. Didysis šeštadienis buvo vadinamas skidenlørdag (purvinuoju šeštadieniu), nes šią dieną danai pradėdavo savo pavasarinį tvarkymąsi ir namų kuopimą ir valydavo per žiemą susikaupusį purvą.
Daugelis didesnių parduotuvių šią dieną vėl atsidaro, tad galima apsirūpinti šventiniais reikmenimis, jei to nepavyko padaryti iki tol.
Naktį iš Didžiojo šeštadienio į Velykų sekmadienį vaikus aplanko Velykų kiškis. Velykų kiškio tradicija atėjo iš Vokietijos. Iki XX a. trečiojo dešimtmečio ši tradicija buvo populiari tik Jutlandijoje ir Langelando saloje. Šiandien Velykų kiškis atneša šokoladinius kiaušinius ir paslepia juos sode, kad vaikai surastų Velykų sekmadienį.
Velykos. Danai Velykas švenčia gausiai valgydami. Tipiški Velykų pietūs rengiami šeimai ir draugams. Tai įprastiniai daniški pietūs: įvairiausių rūšių silkė, virti kiaušiniai su pipirne, pjaustyta mėsa, kepenų paštetas. Kartais valgoma aviena – tai istorinis Jėzaus pasiaukojimo simbolis. Per Velykas taip pat vartojama nemažai alaus ir kito alkoholio, gaminamas specialus Velykų alus, stipresnis nei įprastinis.
Parengta pagal scandinaviastandard.com.
