Norvegija – išties nuostabi šalis. Nuo stulbinamo grožio fjordų iki įspūdingųjų šiaurės pašvaisčių – priežasčių, dėl kurių daugybė žmonių kasmet apsilanko Norvegijoje, sąrašas yra tikrai ilgas. Tad aptarkime 17 konkrečių – nors gal ir mažiau žinomų – priežasčių aplankyti šią šalį.
Nemažai žmonių Norvegiją tiesiog įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Ir tai nestebina – juk šalis garsėja nuostabia gamta ir išskirtiniu kultūriniu paveldu.
O jei šių įprastinių dalykų – gamtos objektų, kultūros, švaros ir saugumo – visgi nepakanka, kad susižavėtumėte Norvegija – pateikiame dar 17 dalykų, kurių galbūt ir nežinojote apie šią šalį ir kurie tikrai paskatins ja domėtis bei žavėtis.
1. Pingvinai Norvegijoje gali būti įšventinti į riterius ir užimti pareigas kariuomenėje
Visos šios pingvinų istorijos pradžia siekia 1972 metus, kai Norvegijos karališkoji gvardija priglaudė pingviną iš Edinburgo zoologijos sodo Škotijoje, kur ji dažnai lankydavosi žymiajame Edinburgo karališkajame karinės muzikos festivalyje (Edinburgh Military Tattoo).
1972 metais leitenantas Nilsas Egelienas pasirinko pingviną, tarnausiantį gvardijos talismanu. Tada pingvinas buvo paskirtas karališkosios gvardijos garbės nariu ir pavadintas Nilsu Olavu – paties leitenanto ir tuometinio Norvegijos karaliaus Olavo V garbei.
Po šio pingvino mirties jo pareigos, vardas ir laipsnis atiteko kitam pingvinui. Ši tradicija tęsiasi jau kurį laiką – keletas pingvinų spėjo užimti pareigasi kariuomenėje. O štai 2008 metais pingvinas Nilsas Olavas – tuo metu vyriausiasis garbės pulkininkas – už savo tarnybą ir pavyzdingą elgesį buvo įšventintas į riterius.
2. Norvegijoje futbolininkams vyrams ir moterims mokamas vienodai apskaičiuojamas atlyginimas
2018-aisiais Norvegijoje imta taikyti tokio paties atlygio sistema šalies rinktinėje rungtyniaujantiems futbolininkams vyrams ir futbolininkėms moterims.
Norvegijos futbolo asociacijos (NFF) paskelbtas sprendimas buvo priimtas dar 2017 metais. Tada vyrų futbolo komandos atlyginimams buvo paskirta maždaug 6,55 milijono kronų – tai buvo daugiau nei dvigubai didesnė suma už tą, kuri buvo skirta moterų komandai. Tad 2018 metais abiem komandoms paskirta suma siekė po apytikriai šešis milijonus kronų. Tokį pokytį iš dalies parėmė vyrų komanda, sutikusi iš sau skirto atlyginimo moterims paskirti 550 tūkst. kronų.
3. Norvegijoje yra aktyvus ugnikalnis
Jei faktas, kad Norvegijoje egzistuoja aktyvus ugnikalnis, jus nustebino, skaitykite toliau: šalyje yra netgi ne vienas, o du aktyvūs ugnikalniai!
Vienas jų yra Jan Majeno (Jan Mayen) saloje ir pavadintas Beerenbergu. Kitas, pavadintas Haakono Mosby vardu, yra aptinkamas gerokai sunkiau – šis ugnikalnis yra įsitaisęs jūros dugne.
Jan Mayen sala yra nutolusi apie 1000 kilometrų į vakarus nuo žemyninės Norvegijos ir 550 kilometrų į šiaurės rytus nuo Islandijos. Beerenbergo ugnikalnis paskutinį kartą išsiveržė 1985 metais. Kaip savo svetainėje nurodo Norvegijos poliarinis institutas, Beerenbergas nuolatos kelia naujų išsiveržimų ir žemės drebėjimų grėsmę.
O Haakono Mosbo ugnikalnis yra unikalus ugnikalnis Barenco jūroje, kurį 1989 metais atrado Bergeno universiteto mokslininkai. Vulkanas yra 1 300 metrų gylyje.
4. Norvegija pasižymi meile troliams
Norvegija jau nebe pirmą šimtmetį garsėja meile mitinėms būtybėms troliams.
Troliai yra apskritai populiarūs visų Šiaurės šalių folklore, o pats terminas nurodo įvairius į žmones panašių būtybių tipus, įsišaknijusius skandinavų mitologijoje.
Netruksite pastebėti, kad trolių Norvegijoje aptiksite tiesiog visur, nesvarbu, ar analizuojate svarbiausių šalies lankytinų vietų sąrašą (nuo viršukalnių iki tokių žymių uolienų darinių kaip Trolltunga), ar suvenyrų krautuvėlėje dairotės nuotaikingo niekučio.
Valstybinės agentūros „Visit Norway“ teigimu, troliai laikomi neatsiejama Norvegijos kultūrinio paveldo dalimi, o norvegų širdyse šiems pasakiškiems sutvėrimams visada atsiranda vietos.
5. Viena labiausiai pašėlusių šalių pasaulyje?
Remiantis pasauline apklausa, atlikta 2017 metais Orgazmo dienos proga, Norvegija yra pirmoje vietoje pagal per dieną patiriamų orgazmų skaičių. Panašu, kad santūrumu garsėjantys norvegai visgi gali džiaugtis puikiu seksualiniu apetitu.
Minėta apklausa parodė, kad 35 proc. norvegų pavyksta pasiekti orgazmą bent kartą per dieną. Be to, apklausa taip pat parodė, kad norvegai pagal triukšmingumą lovoje yra antroje vietoje.
Galbūt tokiu būdu norvegai dorojasi su žiemos šalčiu ir tyluma?
6. Koks gyvūnas yra Norvegijos nacionalinis simbolis?
Norvegija turi keletą nacionalinių gyvūnų. Tačiau nacionalinis karališkasis šalies gyvūnas, besipuikuojantis ant karališkosios vėliavos ir herbų, yra liūtas.
Na, o kodėl Norvegijos karališkųjų asmenų herbe yra liūtas, jei tokie gyvūnai šalyje negyvena? Norint rasti atsakymą į šį klausimą, reikėtų pasigilinti į karališkąją šalies istoriją. Norvegijos herbas oficialiai naudojamas nuo XIII a., kai liūtai buvo populiarūs simboliai Šiaurės Europoje. Tuo metu jie simbolizavo pasididžiavimą, drąsą ir jėgą.
7. Viena laimingiausių šalių pasaulyje
Per pastarąjį dešimtmetį norvegai nuolat atsiduria tarp laimingiausių žmonių Žemėje – bent jau jei tikėsime Pasaulio laimės ataskaita.
Šią ataskaitą skelbia Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi sprendimų tinklas, joje pateikiami pasaulinių apklausų duomenys iš žmonių iš maždaug 150 šalių. Norvegija nuolatos pakliūva į dešimtuką, o naujausioje ataskaitoje užėmė septintą vietą.
Analizuojamos kategorijos apima palyginimą, kiek gyvenimas tam tikroje šalyje yra geresnis, palyginus su tais, kurių gyvenimo sąlygos blogos; korupcijos šalyje suvokimą; dosnumą; laisvę priimti gyvenimo sprendimus; sveiko gyvenimo trukmę; socialinę paramą ir vienam gyventojui tenkantį BVP.
8. Norvegija pirmauja pasaulyje pagal elektromobilių skaičių vienam gyventojui
5,4 milijono gyventojų turinčioje Norvegijoje vienam gyventojui tenka daugiausia elektromobilių, lyginant su viso pasaulio statistika.
Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, 2022 metais buvo parduoti 138 265 nauji elektromobiliai, o tai sudaro 79,3 proc. visų lengvųjų automobilių pardavimų.
Tokiu būdu Norvegija sumušė savo ankstesnį rekordą, pasiektą 2021 metais – 64,5 proc. Populiariausias prekės ženklas 2022-aisiais buvo „Tesla“ – 12,2 proc. rinkos dalies.
9. Norvegijai priklausančioje Svalbardo saloje meškų yra daugiau nei žmonių
2012 metų duomenimis, Svalbarde gyvena maždaug 2642 žmonės. Svalbardo salyne gyvena apie tris tūkstančius baltųjų lokių, o tai reiškia, kad meškų čia yra daugiau nei žmonių. Įspėjama, kad žmonės turi būti pasirengę tam, jog visus metus bet kur gali susidurti su baltaisiais lokiais.
10. Norvegija – slidinėjimo lopšys
Tikriausiai nestebina, kad Norvegija laikoma šiuolaikinio slidinėjimo gimtine. Seniausias slidinėjimo įrodymas šalyje – Rødøy raižinys, vaizduojantis slidininką su lazda – datuojamas 5000 m. pr. m. e.
Tiesa, yra ir dar senesnių atradimų kitose šalyse, vaizduojančių slides. Visgi dabartinė slidinėjimo samprata yra aiškiai susijusi su Norvegija ir Skandinavija. Be to, Skandinavijoje buvo aptiktos kelios senovinės slidės (iš kurių viena gali būti maždaug 6 500 metų senumo). Slidinėjimas taip pat aprašytas mažiau patikimose, bet kultūriškai svarbiose skandinavų sakmėse (sagose), kurioms yra daugiau nei 1000 metų.
11. Ar Norvegija pametėjo Japonijai idėją į sušius dėti lašišą?
Pasirengę išties smagiam faktui?
Nors šiandien lašiša dažnai siejama su sušiais, dar visai neseniai taip nebuvo. Japonija pasižymi senomis tradicijomis valgyti žalią žuvį, siekiančią šimtmečius, ir jomis didžiuojasi. Tačiau lašiša šių tradicijų dalimi tapo dar palyginti neseniai.
Viskas pasikeitė ir lašiša pateko į Japonijos sušių kultūrą dėl didelės Norvegijos rinkodaros kampanijos, kurią vykdė žuvies ir jūros gėrybių eksportuotojai.
Kampanijai susilaukus sėkmės, ūkiuose išauginta atlantinė lašiša iš Norvegijos tapo populiaria japoniškų sušių sudėtine dalimi.
12. Norvegija – rudojo sūrio gimtinė
Norvegijoje rasite daugybę įdomių ir skanių maisto produktų bei patiekalų. Visgi vienas dalykas ypač traukia dėmesį – tai rudasis sūris (brunost).
Nors iš tiesų tai net nėra sūris, jo forma ir paskirtis yra kaip sūrio. Norvegai mėgsta jį valgyti ant sumuštinio ar skrebučio, o dėl karameliško skonio jis yra vienas mėgstamiausių pasirinkimų pusryčiams.
Brunost gaminamas iš ožkos pieno išrūgų išgarinant vandenį, o proceso metu karamelizuojamas cukrus.
13. Norvegija turi savo Laisvės statulą
Apie Laisvės statulą Jungtinėse Valstijose girdėjo turbūt kiekvienas. Tačiau nedaugelis žino, kad ji buvo pagalinta iš vario, išgauto Visnes – kaimelio Norvegijoje – kasykloje.
Visneso vario kasykla, veiklą pradėjusį 1865 metais, buvo didelė ir pažangi. Savo veiklos viršūnę ji pasiekė paskutiniais XIX a. dešimtmečiais.
Prancūzų inžinierius Charlesas Defrance’as atliko pagrindinį vaidmenį kasyklos eksploatacijos procese. Jis dažnai pažymimas kaip užtikrinęs Norvegijos ir Prancūzijos ryšį, leidusį atsirasti vienai garsiausių Prancūzijos dovanų JAV – Laisvės statulai.
1986 metais atliktas vario, iš kurio pagaminta Laisvės statula, tyrimas, kurio rezultatas parodė, kad jis sutampa su variu iš Visnes. Siekiant tą pažymėti, Karmøy saloje esančiame Vinses buvo pastatyta mažutė statula – Laisvės statulos kopija.
14. Norvegija – didžiulių kavos mėgėjų šalis
Kava yra svarbi gyvenimo Norvegijoje dalis. Nors dėl kainų gausus kavos vartojimas ar jos įsigalėjimas kavinėse, regis, neturėtų būti tokie populiarūs (kaip pietrytinėje Europoje), Norvegai visgi kavą vertina labai rimtai.
2013 metais atlikta „Euromonitor“ apklausa parodė, kad norvegai norvegai suvartoja apie 7,2 kilogramo kavos per metus vienam gyventojui. Pagal tai šalis yra antroji pasaulyje – ją lenkia tik Suomija.
Kiti naujesni tyrimai rodo, kad norvegai, panašu, kad norvegai išlaikė savo vietą daugiausia kavos geriančiųjų sąraše.
Žvelgiant istoriškai, kavos gėrimas šalyje pradėjo įsitvirtinti XIX amžiuje, kai Norvegija pradėjo prekiauti su Amerika – žuvis buvo mainoma į kavos pupeles.
15. Norvegija kasmet dovanoja Kalėdų eglutę Jungtinei Karalystei
Siekdama išreikšti dėkingumą už Antrojo pasaulinio karo metu sulauktą paramą, Norvegija jau daugybę metų dovanoja Jungtinei Karalystei Kalėdų eglutę, kuri tradiciškai šventiniu laikotarpiu papuošiama Trafalgaro aikštėje.
Norvegai Jungtinei Karalystei dovanoja apytikriai 20 metrų aukščio paprastąją eglę. Kelionės iš Norvegijos į Jungtinę Karalystę metu ji neretai apsilamdo, nors ir būna išsikunčiama puikios būklės. Dėl šios priežasties eglutė tampa juokelių ir pašaipų taikiniu – ypač socialiniuose tinkluose.
Kasmetė dovanojimo tradicija siekia daugiau nei septynis dešimtmečius, o pati pirmoji Kalėdų eglutė Jungtinei Karalystei buvo padovanota 1942-aisiais.
16. Norvegai skaito daugiau (skaičiuojant vienam gyventojui) nei kiti pasaulio gyventojai
Norvegai džiaugiasi galėdami pasimėgauti gera knyga – ypač per atostogas. Kaip nuolatos parodo tyrimai, norvegai yra aistringų skaitytojų tauta.
„Bokundersøkelsen 2010“ tyrimas, kurį atliko Norvegijos leidėjų asociacijos, parodė, kad 90 proc. visų Norvegijos vyrų ir 97 proc. Norvegijos moterų per metus perskaitė bent vieną ar daugiau knygų.
Norvegijoje taip pat egzistuoja tradicija per Velykas skaityti detektyvus ir trilerius – tai irgi prisideda prie šalies gyventojų meilės knygoms.
17. Norvegijoje yra ilgiausias pasaulyje kelių tunelis
Norvegijoje yra Lærdal tunelis – ilgiausias pasaulyje kelių tunelis. Daugiau nei 24,5 kilometro besidriekiantis kelias jungia Aurland ir Lærdal, užtikrindamas susisiekimą be keltų tarp dviejų didžiausių Norvegijos miestų – Oslo ir Bergeno.
Lærdal tunelis buvo atidarytas 2000 metų lapkritį. Tunelio apšvietimas yra išties puikus – kas šeši kilometrai yra išplatėjimas, o šiose plačiose, uolėtose ertmėse įrengtas specialus apšvietimas, todėl kelionė tuneliu tampa įsimintina patirtimi.
Parengta pagal thelocal.no.
