300 JAV jūrų pėstininkų dalinys, dislokuotas Norvegijoje, kad praktikuotųsi šalto oro sąlygomis ir vystytų abipusį bendradarbiavimą, praėjusį ketvirtadienį išgirdo netikėtą žinią, kuomet JAV jūrų pėstininkų korpuso vadas perspėjo dalinį ruoštis kai kam daug didesniam ir svarbesniam.
Generolas Robertas Nelleris bazėje netoli Trondheimo dislokuotiems jūrų pėstininkams pasakė, kad „artėja karas, ir tai bus rimta kova”.
„Viliuosi, kad aš klystu, tačiau artėja karas. Jūs čia esate atsidūrę kovoje, informacinėje ir politinėje kovoje”, – teigė R. Nelleris.
Rotacinės pajėgos Norvegijoje dislokuotos nuo sausio. Čia kariai dalyvauja NATO operacijose ir praktikuojasi veikti šaltame ore bei kalnuose.
R. Nellerio komentarai pasirodė tuo metu, kai įtampa tarp Rusijos ir kaimyninių NATO valstybių vis stiprėja. Rugsėjį Švedija, kuri nėra NATO narė, vykdė didžiausias karines pratybas per 20 metų, jose dalyvavo 19000 Švedijos karių ir 1500 karių iš JAV, Prancūzijos ir kitų NATO šalių. Tuo tarpu Rusija vykdė savo karinius žaidimus su Baltarusija. Vėliau NATO apkaltino Rusiją sąmoningai rodant, kad karinių pratybų „Zapad” mastas yra mažesnis nei iš tiesų.
Įtampa ėmė augti dar nuo 2014-ųjų kovą Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos. Nuo to laiko NATO dislokavo karius Baltijos šalyse ir Lenkijoje ir pabrėžė „pasikeitusią saugumo aplinką”. Šių metų lapkritį NATO pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos paskelbė apie dviejų naujų vadaviečių kūrimą.
„Tiesiog prisiminkite, kur esate. Jie stebi. Lygiai taip pat, kaip stebite juos, jie stebi jus. Čia mes turime 300 jūrų pėstininkų, per naktį galėtume padidinti šį skaičių iki 3000. Mes galime pakelti kartelę”, – Norvegijoje dislokuotiems jūrų pėstininkams sakė R. Nelleris.
Donaldo Trumpo administracijos pristatyta naujoji nacionalinio saugumo strategija išskyrė Rusiją ir Kiniją kaip dvi pasaulio galybes, metančias iššūkį „Amerikos galiai, įtakai ir interesams, bandančias pakenkti Amerikos saugumui ir klestėjimui”.
„Rusijos ambicijų ir augančių karinių pajėgumų kombinacija sukuria nestabilų pasienį Eurazijoje, kur konflikto rizika dėl Rusijos veiksmų auga”, – teigiama strateginiame dokumente.
D. Trumpas šį mėnesį pasirašė įsakymą dėl beveik 700 milijardų dolerių skyrimo gynybai. Milijardai dolerių skiriami Europos atgrasymo iniciatyvai, projektui, kurį pradėjo Baracko Obamos administracija. Juo siekiama palaikyti sąjungininkes Europoje kovoje su augančia Rusijos grėsme.
Tuo tarpu Norvegijos tarptautinių santykių instituto (NUPI) tyrėjas Jakubas M. Godzimirskis teigia, kad Rusija nesiryš sukelti ginkluoto konflikto su Vakarais. Jo paskaičiavimu, karo su Norvegijos rytine kaimyne rizika yra penki procentai.
J. M. Godzimirskis daugiau nei 20 metų analizuoja Rusijos užsienio politikos ir saugumo klausimus. Mokslininkas netiki, kad Rusija siekia įsiveržti į Norvegiją. Tyrėjas taip pat nemano, jog santykius su Rusija gali pabloginti faktas, kad Norvegijoje dislokuota 300 JAV karių.
„Nors Rusija gali per trumpą laikotarpį pasiekti karinių tikslų, ji nesuinteresuota veltis į ilgesnį konfliktą. Vakarų Europa yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė”, – sako J. M. Godzimirskis. Jis mano, kad Rusija visgi gali mesti iššūkį Vakarams, tačiau ne kariniais veiksmais, o informacinio karo būdu.
„Nieko negalima atmesti, tačiau, mano nuomone, tikimybė, jog Norvegija įsivels į karinį konfliktą su Rusija, lygi penkiems procentams”, – teigia mokslininkas.
Parengta pagal VICE, „The Independent” ir „Norway Today”.
