Nerimaujantiems dėl to, kaip didėjant automatizacijos grėsmei išsaugoti milijonus darbo vietų „Nordea Bank AB” turi atsakymą: tiesiog elkitės kaip skandinavai.
Pasak pastarosios didžiausio regiono banko ekonominės apžvalgos, geriausias būdas parengti ekonomiką ateities iššūkiams yr pasirūpinti itin išsilavinusia darbo jėga ir kuo mažesne gyventojų nelygybe. Būtent šiomis dviem savybėmis ir pasižymi Šiaurės šalys.
„Daug darbų atliks robotai. Tačiau skirtumas tas, kad mes esame geriau pasiruošę, mat esame įsitikinę, jog pajamos turi būti paskirstomos sąžiningai, taip pat užtikriname, kad žmonės turi būti pasirengę prisiimti naujus vaidmenis”, – sakė vyriausiasis „Nordea” ekonomistas Erikas Bruce.
Jo svarbiausias patarimas politikos formuotojams: „Nemokamas mokslas greičiausiai nėra vienintelis sprendimas, tačiau tai geras startas”.
E. Bruce ir jo kolega Joachimas Bernhadsenas cituoja įvairius tyrimus spėliodami, kaip dėl automatizacijos išnyks milijonai darbų. Tačiau abu analitikai apibendrina, jog, užuot nerimavusios dėl taip vadinamos „robotų apokalipsės”, vyriausybės turėtų džiugiai pasitikti robotus.
Kaip pažymi analitikai, baimė, jog mašinos atims žmonių darbo vietas, visiškai nėra nauja (štai XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje Anglijoje pramonės darbuotojai laužė atsiradusias mašinas, šitaip besipriešindami technologiniams pokyčiams, iš čia ir atsirado terminas luditai). Jie taip pat imasi iš daugelio įspėjančių studijų išeinančios prielaidos, skelbiančios, kad kita pramonės revoliucija sunaikins daug daugiau darbų nei jų sukurs. Analitikai tvirtina, jog ši revoliucija vystysis kur kas lėčiau, nei galima įsivaizduoti, jos forma bus pažįstama, o daugelio darbuotojų užduotys ne išnyks, o transformuosis.
Tačiau yra ir tam tikrų niuansų.
Kad būtų įvykdyta didžioji dalis automatizacijos proceso, vyriausybėms pirmiausia reikia užtikrinti aukštus švietimo standartus ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą, o darbuotojams, kurie iškrenta iš darbo rinkos, suteikti galimybę persikvalifikuoti. Antras ir greičiausiai kontroversiškesnis aspektas yra nelygybės mažinimas. Analitikai cituoja 2015-ųjų Davido Autoro tyrimą, kuriame tvirtinama, kad kompiuteriai ir internetas jau turėjo „įtakos pajamų pasiskirstymui JAV”, būdami palankesni labiau įgudusiems darbuotojams.
Štai kaip Skandinavijos šalys ir Suomija tvarkosi su šiais iššūkiais. Švietimo srityje jie ne tik rodo puikius rezultatus, bet tai pat ir sėkmingai skatina mokymąsi visą gyvenimą. Šiaurės šalyse nėra aukštojo mokslo mokesčio, daugelis gali sau leisti studijuoti gerovės valstybės teikiamų privalumų dėka.
O kalbant apie pajamų nelygybę, nebestebina, kad vienus didžiausių mokesčių pasaulyje taikantis regionas šioje srityje pasirodo taip gerai.
Kitas šių šalių sėkmės pavyzdys yra jų prisitaikymas prie globalizacijos. Nedidelių, į eksportą orientuotų valstybių ekonomikas praturtino laisvos prekybos susintensyvėjimas, o socialinių neramumų joms pavyko išvengti.
„Praėjusių 20 metų patirtis aiškiai rodo, kad Šiaurės šalių modelis skatina mobilumą ir lygias galimybes. Tinkama jriptymi formuojant politiką, visuomenės gali įveikti darbų persiskirstymo pasekmes, kurias atneš naujosios technologijos. Šiaurės šalys yra iš esmės gerai pasirengusios priimti automatizacijos atnešamus iššūkius ir tuo pačiu pasinaudoti jos teikiamais privalumais.”, – apibendrina analitikai.
Parengta pagal „Bloomberg”.
