2017-ųjų Įsipareigojimo dėl nelygybės mažinimo indeksas, kurį pristatė nelygybės mažinimo srityje veikianti tarptautinė konfederacija „Oxfam” drauge su „Development Finance International”, parodė, kad iš 152 tirtų šalių sąrašo viršuje atsidūrė Šiaurės šalys.
Pirmojoje vetoje yra Švedija. Šalis turi vieną progresyviausių mokesčių sistemų pasaulyje, taip pat gali didžiuotis viena geriausių darbo rinkos politikų, o moterų apsauga darbo vietoje yra geriausia pasaulyje. Visgi net Švedijoje per pastaruosius dešimtmečius skurdas ženkliai išaugo, kapitalo apmokestinimas šalyje nėra griežtas, Švedijoje neapmokestinamas paveldėtas turtas, dovanos, nekilnojamas turtas, pelno mokesčio tarifas taip pat nėra didelis.
Aukštą trečią vietą užėmė Danija, įvertinta dėl didelių ir progresyvių mokesčių, gausių socialinių išlaidų ir geros darbuotojų apsaugos. Tačiau pastarosios vyriausybės tam tikra dalimi koncentravosi į šių dalykų mažinimą, siekė liberalizuoti Danijos ekonomiką. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pastarųjų 15 metų reformos šalyje padidino nelygybę.
Ketvirtoje vietoje yra Norvegija. Nepaisant per pastaruosius metus sparčiai augančios rinkos nelygybės, Norvegijos mokesčių sistemos efektyvumas leido jai užimti aukštą vietą sąraše. Profesinių sąjungų ir dirbančių moterų padėtis Norvegijoje yra vienos geriausių pasaulyje. Tiesa, minimali alga, palyginti su kitomis turtingomis valstybėmis, čia nėra tokia didelė.
Tačiau „Oxfam” pernelyg negiria nė vienos valstybės dėl pastangų mažinti nelygybę, netgi pirmoje vietoje esančios Švedijos.
Robertas Höglundas, „Oxfam” Švedijos padalinio komunikacijos vadovas, pažymi, kad tam tikrais aspektais Švedija netgi regresuoja. Per pastaruosius metus socialinė gerovė nesivysto taip pat, kaip auga atlyginimai, kas reiškia, jog vargingiausios Švedijos visuomenės dalies pajamos mąžta. Tuo tarpu pajamos už kapitalą neproporcingai išaugo, dėl ko išaugo priešingos visuomenės dalies, tai yra turtingųjų, pajamos.
„Nelygybės mažinimo indeksas vertina, kaip yra mažinama nelygybė, mes neanalizuojame dabartinio nelygybės lygmens. Jei norėtume būti šiurkštūs, netgi galėtume teigti, kad Švedija naudojasi savo praeities šlove”, – aiškina R. Höglundas.
Pratęsdami šią mintį, „Oxfam” taip pat pažymi, jog daugelis besivystančių šalių įvertintos geriau nei turtingos valstybės. 20 procentų šalių, atsidūrusių pirmajame penkiasdešimtuke, yra besivystančios valstybės. Ko gero, tai gali būti pozityvus faktas. Turint omenyje, kad išsivysčiusios valstybės iš esmės ir taip yra toliau pažengusios mažindamos nelygybę, galima teigti, jog joms nereikia įdėti daugiau pastangų nei toms valstybėms, kuriose nelygybė yra labiau matoma.
Pasak „Oxfam”, septyni iš dešimties žmonių gyvena šalyse, kurios per pastaruosius 30 metų susidūrė su didėjančia nelygybe.
„Mes tikimės, kad šis reitingavimas suteiks vyriausybėms motyvacijos veikti piliečių naudai ir didinti investicijas į viešąsias paslaugas, taikyti tinkamas mokesčių sistemas ir ginti darbuotojų teises. Mūsų ekonomikos turi būti sutvarkytos taip, kad tarnautų kiekvienam, ne tik keliems laimingiesiems”, – sako Winnie Byanyima, „Oxfam International” vykdančioji direktorė.
Vertinant šalis, buvo taikomi trys pagrindiniai matavimo kriterijai:
Išlaidos socialinėms reikmėms: vyriausybės išlaidų viešosioms paslaugoms kiekybė ir kokybė.
Mokesčių progresyvumas: kokiu būdu vyriausybė visiems visuomenės nariams paskirsto gerovę.
Darbuotojų teisės: kiek vyriausybės remia darbuotojų teises bei moterų teises darbo vietoje.
Pirmajame dešimtuke taip pat yra Belgija, Vokietija, Suomija, Austrija, Prancūzija, Nyderlandai ir Liuksemburgas. Paskutinėje vietoje atsidūrė Nigerija. Lietuva šiame sąraše yra 83 vietoje, Latvija – 46 vietoje, Estija – 38 vietoje.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”.
