Norvegai yra laimingiausi žmonės pasaulyje, gyvenantys geriausioje pasaulio demokratinėje valstybėje.
Tokią išvadą padarė britų leidinys „The Economist”, kasmet apskaičiuojantis demokratijos indeksą. Pasak jo, Norvegija šeštus metus iš eilės yra pirmoje vietoje.
Visos Šiaurės šalys pateko į dešimtuką, antroje vietoje atsidūrė Islandija, o trečioje – Švedija.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, didžiausios demokratijos gynėjos pasaulyje, iš „pilnavertės demokratijos” liko tik „demokratija su trūkumais”, panašiai kaip Japonija ir Italija.
Nepaisant fakto, kad JAV ir Norvegija skiriasi begale aspektų, visgi galima palyginti kai kuriuos esminius abiejų valstybių elementus.
Politinis dalyvavimas
Politinis įsitraukimas Norvegijoje yra didžiausias pasaulyje, norvegai aktyviai dalyvauja politinių partijų veikloje ir mielai savanoriauja. Pilnavertę demokratiją nuo demokratijos su trūkumais skiria tai, kad pilnavertė demokratija yra „paremta politine kultūra, kuri prisideda prie demokratijos suklestėjimo”.
Norvegijoje 78 procentai piliečių išreiškė savo valią rinkimuose. Tai 20 procentų daugiau nei JAV. Viena iš tokio gan didelio skirtumo priežasčių gali būti kliūtis balsavimui – registracija, kuri Norvegijoje visiems piliečiams yra automatinis procesas.
Žvelgiant plačiau, politinis dalyvavimas išaugo iš idėjos, kad kiekvienas atskirai ir visi kartu gali pakeisti tautos ateitį.
Pasitikėjimas valdžia
Nors „The Economist” apžvalga pasirodė jau po to, kai JAV prezidentu buvo išrinktas Donaldas Trumpas, visgi ne jis yra pagrindinė šalies demokratijos kokybės suprastėjimo priežastis.
JAV kritimas žemyn šiame reitinge yra nulemtas ilgalaikių lėtų procesų. Pasitikėjimas vyriausybe, išrinktaisiais atstovais ir politinėmis partijomis nukrito iki itin žemo lygmens. Šio dešimtmečio viduryje žmonių, pasitikinčių valdžia, buvo mažiau nei 20 procentų.
Teigiama, kad tai gali būti ilgailaikės tendencijos, prasidėjusios dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, pasekmė. Visgi milijardieriaus pergalė rinkimuose gali būti vertinama ir kaip reakcija į šią tendenciją.
Gyvenimo kokybė
Vyriausybės veikla ir įsikišimas Norvegijoje yra ganėtinai platūs: tai apima tiek mokesčius, tiek lėšas socialinei infrastruktūrai. Daugeliui amerikiečių tai galėtų išties nepatikti.
Tačiau norvegai teigia esantys vieni laimingiausių pasaulyje, tad galbūt toks požiūris nėra blogas. Pajamų skirtumas tarp vargingiausiai ir turtingiausiai gyvenančių piliečių Norvegijoje yra gerokai mažesnis nei JAV, norvegai taip pat dirba mažiau valandų.
Bendra būsena
Valstybės skirtingai išgyvena gedulą dėl pasikėsinimo į šalies demokratiją. Kai 2011-aisiais Andersas Breivikas jaunimo stovykloje nužudė 77 žmones, Jensas Stoltenbergas, dabartinis NATO generalinis sekretorius ir tuometinis Norvegijos premjeras, savo kalboje sakė: „Mūsų atsakas yra daugiau demokratijos, daugiau atvirumo ir daugiau žmogiškumo”.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”.
