„Bloomberg” apžvalgininkas Leonidas Bershidskis perspėja: vadinantys Baltijos šalis Rytų Europos ar posovietinėmis valstybėmis šiukštu neturėtų to sakyti jų politikams. Šios šalys laiko save Šiaurės Europa ir gali smarkiai susiginčyti su tais, kurie šio teiginio nepripažįsta.
Praėjusią savaitę šių trijų valstybių ambasadoriai Vokietijoje dienraščio „Die Zeit” redaktoriui nusiuntė laišką, kuriame aiškina, kad Baltijos šalys neturi būti vadinamos buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis ir siejamos su šia praeitimi. Laiške primenama, jog Sovietų Sąjunga Baltijos šalis okupavo prievarta, o Vakarai šios okupacijos niekuomet nepripažino.
Sekmadienį Europos Parlamento narys ir buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras Artis Pabriks Twitteryje džiugiai paskelbė nuorodą į Jungtinių Tautų statistikos poskyrio puslapį, pridėdamas, kad „Jungtinės Tautos oficialiai pakeitė Baltijos šalių statusą iš Rytų Europos į Šiaurės Europą. Čia ir yra mūsų vieta”. Visgi A. Pabriks suklydo: JTO klasifikacija nesikeitė daugiau nei du dešimtmečius. Nepaisant to, žinutė sulaukė džiaugsmingos reakcijos socialiniuose tinkluose ir tarp politikų. „Pagaliau. Tai logiška tiek geografiniu, tiek politiniu atžvilgiu”, – Facebooke rašė Estijos parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas Marko Mihkelsonas.
Šis klausimas nėra naujas. 2014-aisiais „The Guardian” Baltijos šalių straipsnius priskyrus „Naujųjų Rytų” skilčiai, Lietuvos ambasadorė Londone paprieštaravo Lietuvos vadinimui „posovietinio pasaulio šalimi”, o tuometinis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pareiškė, kad tokiu atveju „The Guardian” JAV straipsnius turėtų priskirti „Buvusios Britų imperijos” skilčiai.
Visgi, pasak L. Bershidskio, reikia pripažinti, kad Baltijos šalims teko būti Sovietų Sąjungos dalimi, ir ši istorija yra pakankamai nesena. Be to, Latvijai, Lietuvai ir Estijai didesnę praėjusių dviejų šimtmečių dalį teko praleisti Rusijos dominuojamose imperijose.
Tačiau suprantama, kad Baltijos šalys nori šios praeities atsikratyti.
Mažos šalys neretai susiduria su problema: jas tiesiog ne taip paprasta surasti žemėlapyje. Investuotojams iš Niujorko, Londono ar Singapūro „posovietinis” dažnai reiškia „rusiškas”, o „Rytų Europa” reiškia„pokomunistinės šalys”. Dėl to kyla asociacijos su korupcija, skurdu ir Rusijos agresijos grėsme. Pastaroji Baltijos šalims itin aktuali. Narystė NATO yra saugumo priemonė, visgi tai dar nereiškia atstumo tarp Rusijos ir Baltijos šalių. O psichologinis atstumas (kaip kad ir lenkai siekia būti Centrine, o ne Rytų Europa) šiuo atveju būtų labai naudingas.
Kitas svarbus dalykas yra Baltijos šalių noras išsikelti ambicingus tikslus. Latvijoje į A. Pabriks žinutę daugelis atsakė su pajuoka, pažymėdami, kad Latvija yra viena vargingesnių ES šalių, tuo tarpu Šiaurės šalys yra tarp turtingiausiųjų. Tame yra tiesos. Lyginant pagal vienam asmeniui tenkantį BVP, Estija, turtingiausia iš visų Baltijos šalių, tik trečdaliu prilygsta Danijai ar Švedijai ir yra 56 procentais vargingesnė nei Suomija.
Ekonomiškai, lyginant su Šiaurės šalimis, Baltijos valstybių pozicija kažkuo panaši į Rytų Vokietijos prieš abiejų Vokietijų susivienijimą. Po kiek daugiau nei ketvirčio amžiaus rytinės Vokietijos žemės ekonominiu pajėgumu jau beveik pasivijo vakarines. Nors ir žinodamos, kad negaus tokios didžiulės paramos kaip Rytų Vokietija, Baltijos valstybės norėtų pasekti šiuo pavyzdžiu.
Iškart po Sovietų Sąjungos griūties Baltijos šalys užsibrėžė ambicingus tikslus: ES ir NATO narystę. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje tai atrodė tolima ir reikalavo daug užsispyrimo bei pasiaukojimo, tačiau galiausiai joms pavyko.
Vadindamos save Šiaurės Europos dalimi, Baltijos šalys siekia tokio paties efekto: pirmiausia reikia pasakyti, o paskui viskas ima pildytis. Talinas pasirašė susitarimą su Suomijos sostinę Helsinkiu statyti geležinkelį, sujungsiantį abu miestus po Baltijos jūra esančiu tuneliu. Tai dar labiau priartintų Baltijos šalis prie Skandinavijos. Kol kas neaišku, kada šis projektas bus užbaigtas, tačiau juo smarkiai susidomėjusi ne tik Estija, bet ir Suomija.
Galiausiai Baltijos šalių siekis tapti Šiaurės Europa reiškia Europos tapimą vientisesne. Nepaisant geriausių ketinimų, ES darbo rezultatas šiuo atveju buvo vidutiniškas. Tad, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Baltijos šalys tiesiog nepatenkintos savo geografine padėtimi, jų užsispyrimas yra išties sveikintinas.
Parengta pagal „Bloomberg”.
