Norvegija paprastai laikoma viena turtingiausių pasaulio valstybių. Tačiau kodėl šalis tokia turtinga ir kas nulėmė jos klestėjimą?
Kiek turtinga yra Norvegija?
Daugelis mano, kad iki naftos ir dujų atradimo Šiaurės jūroje Norvegija buvo ganėtinai varginga šalis.
Tačiau toks supratimas nėra visiškai teisingas, kadangi, tarkime, XIX a. Norvegijos turtas iš tiesų prilygo tuometiniam Europos vidurkiui arba buvo šiek tiek mažesnis už vidurkį.
Tiesa, turto atžvilgiu Norvegija dar visai neseniai atsiliko nuo kitų Skandinavijos šalių – Švedijos ir Danijos.
„Iki naftos atradimo septintajame dešimtmetyje Norvegijos pajamos buvo maždaug nuo 10 iki 20 proc. mažesnės nei Danijos ir Švedijos”, – pasakoja Oslo universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Halvoras Mehlumas.
Tačiau šiandien situacija yra kiek kitokia: Norvegijos pajamos dabar yra nuo 10 iki 20 proc. didesnės nei kitų dviejų Skandinavijos šalių, aiškina profesorius.
Norvegija šiuo metu yra ketvirta turtingiausia pasaulio valstybė, matuojant pagal vienam gyventojui tenkantį BVP. Tarptautinio valiutos fondo duomenys rodo, kad vienam Norvegijos gyventojui tenkantis BVP šiuo metu yra apie 82 000 dolerių.
Tiek Švedija, tiek Danija patenka tarp turtingiausiųjų: Švedijos BVP vienam gyventojui yra apie 58 000, o Danijos – apie 67 000 dolerių.
Trys turtingiausios pasaulio šalys, vertinant pagal vienam gyventojui tenkantį BVP, yra Liuksemburgas (131 000), Airija (94 000) ir Šveicarija (94 000).
Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis BVP yra apie 22 000 dolerių.
Kodėl Norvegija turtinga?
Kaip daugelis ir numano, esminę įtaką Norvegijos finansinei padėčiai daro nafta.
Pasak profesoriaus H. Mehlumo, „juodasis auksas” Norvegijos ekonomikai reikšmingas dėl trijų priežasčių.
„Nafta yra svarbi dėl trijų pagrindinių priežasčių. Pirma, ji suteikė reikšmingų pajamų Norvegijos ekonomikai – tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui. Antra, ji suteikė eksporto pajamų, kuriomis buvo galima apmokėti už importą. Trečia, ji sukūrė visą pramonę, kuri yra labai produktyvi”, – aiškina H. Mehlumas.
Visgi, nors nafta turėjo didžiulę įtaką Norvegijos ekonomikos vystymuisi, tai nėra vienintelė Norvegijos gerovės priežastis.
„Norvegija yra turtinga dėl išsilavinusios darbos jėgos, produktyvaus viešojo ir privataus sektoriaus bei gausių gamtinių išteklių. Be to, Norvegija gali tarptautinėse rinkose žemomis kainomis įsigyti įvairių prekių, pavyzdžiui, drabužių, ir tose pačiose rinkose palankiomis kainomis parduoti kitų prekių, tarkime, lašišos”, – dėsto H. Mehlumas.
Tad iš esmės prie Skandinavijos šalies gerovės prisidėjo ne pačios iš naftos gaunamos Norvegijos pajamos, o tai, ką šalis su šiomis pajamomis nuveikė.
Norvegija iš naftos gaunamas pajamas nukreipia į Valstybinį pensijų fondą – didžiausią suverenų turto fondą pasaulyje. Paprastai tariant, Valstybinis pensijų fondas – arba naftos fondas – yra milžiniškas santaupų fondas, uždirbantis pinigus investuodamas į daugiau nei devynis tūkstančius kompanijų visame pasaulyje.
Fondo vertė yra maždaug 11 trilijonų Norvegijos kronų arba vienas trilijonas dolerių. Fondo vertę realiuoju laiku patikrinti galima čia.
Turto fondas yra esminis valstybės finansavimo šaltinis: maždaug kas penkta vyriausybės išlaidų krona atkeliauja iš šio fondo. Jei turto fondo nebūtų, vyriausybei tektų smarkiai sumažinti išlaidas arba gerokai padidinti mokesčius, aiškina H. Mehlumas.
Naftos fondas ne tik neša materialius turtus, bet ir vaidina svarbų vaidmenį Norvegijos visuomenės gerovės sistemoje – fondo lėšos investuojamos į sveikatos apsaugą, švietimą ir gerovės užtikrinimą.
Norvegija yra šešta laimingiausia šalis pasaulyje, rodo šių metų Jungtinių Tautų pasaulio laimingumo tyrimas. Pasak šio tyrimo, šį laimingumą iš dalies lemia dosniai finansuojamos gerovės (socialinės apsaugos), švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos. Dėl šios priežasties Norvegija yra ne tik viena turtingiausių, bet ir viena laimingiausių pasaulio valstybių.
Ar Norvegija išliks turtinga, kai nebebus naftos ir dujų?
Kalbant apie gausius Norvegijos gamtinius išteklius, tai yra savotiškas dramblys kambaryje. Kas nutiks ekonomikai, kai nafta ir dujos pasibaigs arba paprasčiausiai taps nebereikalingos?
Kai naftos telkiniai išseks arba naftos paklausa smarkiai sumažės dėl perėjimo prie ekologiškesnių energijos šaltinių, ekonomika patirs didžiulį sukrėtimą.
„Kai Norvegija liausis išgauti naftą ir ją pardavinėti didelėmis kainomis, ekonomika patirs rimtų pokyčių, mat paradings daug gerai apmokamų darbų ir pelningų verslų bei mokestinių pajamų”, – pažymi H. Mehlumas.
„Šį pereinamąjį etapą sušvelnins fondas. Tai yra labai svarbu, mat vyriausybė galės ir toliau naudotis fondu net ir nukritus naftos kainoms”, – pridūrė profesorius.
Tai, kaip fondas bus valdomas, ir tūkstančių jo investuotojų sėkmė taip pat bus nepaprastai svarbus veiksnys, nulemsiantis, ar ir ateityje Norvegija išliks turtinga.
„Jeigu akcijų ir obligacijų rinkose grąža išliks dabartiniame lygmenyje, fondas dar ilgai išliks svarbus. Tačiau jeigu ji drastiškai nukris, fondas ištirps”, – apibendrina H. Mehlumas.
Parengta pagal thelocal.no ir imf.org.
