Laimingiausiomis šalimis paskelbtos Norvegija ir Danija namais yra tapusios ne vienam lietuviui. Jie gali išvardyti daug priežasčių, kodėl žmonės čia patenkinti, bet pripažįsta, kad laimę reikia užsitarnauti.
Skandinavijos šalys dažnai įvardijamos kaip vienos patraukliausių, užtikrinančių sotų ir ramų gyvenimą. Nenuostabu, kad ir nuo 2013 metų Jungtinių Tautų (JT) sudaromame laimingiausių šalių sąraše jos ir vėl užėmė lyderių pozicijas. „World Happiness Report 2017“ ataskaitoje laimingiausia šalimi įvardyta Norvegija. Ji į antrąją vietą šįmet išstūmė Daniją – itin mėgstamą lietuvių.
Emigravusiųjų į šią Šiaurės šalį – kelios dešimtys tūkstančių. Tautiečiai neslepia – viena pagrindinių priežasčių yra geresnis uždarbis ir socialinės garantijos. Socialinė gerovė yra vienas elementų, kurį laimės ataskaitoje vertino JT. Be to, svarbūs buvo dar keli rodikliai: vienam asmeniui tenkanti BVP dalis, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė, laisvė, dosnumas ir korupcijos nebuvimas valdžioje ar versle. REKLAMA Nors antroje laimingiausių šalių sąrašo vietoje atsidūrusi Danija nėra tarp dažniausių lietuvių emigravimo krypčių, išvykę ten tautiečiai taip pat tikino esantys patenkinti. Tiesa, pabrėžė, kad išskėstomis rankomis užsieniečiai nėra sutinkami net Skandinavijos šalyse.
Norvegijoje jaučiasi saugi
Prieš šešerius metus iš Klaipėdos su visai dar mažu sūnumi į Norvegiją persikelti nusprendusi Ineta Daukintytė tikino nė kiek nesigailėjusi dėl savo sprendimo. Nors pirmiausia ją sužavėjo ten esanti gamta, netrukus moteris atrado visai kitus Norvegijos pranašumus. „Iš pradžių mano tikslas buvo likti tik tol, kol užsidirbsiu pinigų automobiliui. Bet kadangi viskas klostėsi visai neblogai, pamačiau, jog čia galima gyventi geriau, lengviau finansiškai. Esu vieniša mama, tad nusprendžiau likti čia ilgesniam laikui, nes galiu sau ir savo vaikui suteikti geresnes gyvenimo sąlygas“, – pasakojo I.Daukintytė. 30-metė moteris džiaugėsi, kad paaugęs sūnus nesunkiai pritapo iš pradžių darželyje, o dabar ir mokykloje. Į pastarąją Ineta leidžia jam nueiti vienam. „Mokykla yra 300 metrų nuo namų, ir aš dėl to jaučiuosi labai rami. Mūsų apylinkėse labai ramu“, – kalbėjo Ineta.
Moteris neslepia, kad vis dėlto Norvegijoje ne viskas rožėmis klota. O darbą čia greičiau susiras tas, kuris ne tiktai moka kalbą, turi reikiamų įgūdžių, bet ir gali gauti rekomendacijas arba pažįsta ką nors iš vietinių. Įsidarbinę žmonės pasijunta saugūs. „Galiu jaustis finansiškai saugi, kad ir kas nutiktų. Čia labai geros socialinės garantijos. Man taip pat patinka darbdavių požiūris į darbuotoją. Saugumas man ir mano vaikui, švietimo sistema, požiūris į vaikus – pagrindinės priežastys, kodėl gyvenu čia“, – tikino lietuvė. I.Daukintytė teigė, kad norvegai atrodo laimingi, bet savo emocijas dažniau linkę slėpti, tad ne visuomet lengva suprasti, ką jie mano ar jaučia.
Danai – labiau atsipalaidavę
„Daug dviračių, besišypsančių žmonių ir lietingų dienų“, – pirmuosius savo įspūdžius, kai apsigyveno Danijos sostinėje Kopenhagoje, prisimena Žydrūnė Domarkaitė. Pasak jos, danai atviresni, laisvesni, labiau atsipalaidavę. Jiems rūpi, kas dedasi tavo galvoje, ką esi pasiekęs, kuo užsiimi gyvenime, o tik tada atkreips dėmesį, ką vilki. „Visada sakau, jog posakis, kad Skandinavijoje gyvena šalti žmonės, yra tik mitas. Jei susiduri su kokio nors praeivio akimis gatvėje, parduotuvėje, tau visada nusišypsos. Jei ieškai kokios nors vietos ar pastato, dažniausiai nereikia net klausti žmonių, jie patys prieina padėti“, – gerų žodžių danams negaili Ž.Domarkaitė. Prieš trejus metus į Kopenhagą studijuoti atvykusi mergina pagyrų negaili ir Danijos švietimo sistemai.
„Studijų kokybė skiriasi kaip diena ir naktis nuo universiteto, kuriame baigiau bakalauro studijas. Per dvejus magistro studijų Danijoje metus nesu nė vieno sakinio išmokusi atmintinai. Čia labiau akcentuojamas kritinis mąstymas, o ne lavinamas robotukų armijos sindromas“, – tikino lietuvė. Tiesa, Žydrūnė pastebėjo, jog danai taip pat kartais pasiskundžia, kad galėtų gyventi geriau. „Juokinga kartais girdėti danus teigiant, kad jie mažai uždirba, nes negali sau leisti atostogų keturis kartus per metus – tik du. Arba kad gyvena bute, o norėtų name. Lietuvoje žmonės gyvena kitomis mintimis“, – šypsenos neslėpė pašnekovė. Ž.Domarkaitė tikino, kad danų laimė slypi ne vien sočiame gyvenime. Esą šioje šalyje visada gali tikėtis pagalbos, palaikymo. Be to, nuolatos pabrėžiama, kad visi žmonės yra lygūs, nepriklausomai nuo jų išvaizdos ar pažiūrų.
Gali sau leisti daugiau
Skirtingai nei Žydrūnė, į kitą Danijos miestą – Orhusą – prieš kelerius metus išvykusi lietuvė Šarūnė Venckutė iš pradžių nesijautė labai laukiama. „Pirmieji įspūdžiai nebuvo labai malonūs. Kaip ką tik atvykusi studentė neturėjau pakankamai pinigų apsistoti geresniame bute, tad teko tenkintis gyvenimu prastesniuose rajonuose, kuriuose gyvena atvykėliai, pašalpas gaunantys iš valstybės“, – prisiminė Š.Venckutė. Bet praėjus keleriems metams jos padėtis pasikeitė. Dabar Šarūnė ne tiktai magistro studijų studentė, bet ir įmonės „Siemens Wind Power“ darbuotoja. Nors ji tikina kol kas pinigų kalnų neuždirbanti, skųstis tikrai negali. „Gaunamos stipendijos ir uždarbio pakanka pragyventi – valgyti sveiką maistą, susimokėti už būstą, komunalinius mokesčius. Pasitaupius galima ir neblogai pakeliauti, paatostogauti“, – pasakojo Šarūnė.
lrytas.lt
