Geltoni narcizai, ilgesnės dienos ir maloni saulutė. Su pavasariu ateina ir Velykos – šventė, kuri Norvegijoje, lyginant su dauguma likusios Europos, pasižymi gerokai stipresniu žiemos dvelksmu.
Na, o kaip norvegai švenčia Velykas?
Atostogos mokyklose, supakuoti daiktai, prie automobilio stogo pritvirtintos slidės ir daugybė šeimų visoje šalyje, besirengiančių keliauti į kalnus.
Daugumai Velykos yra pavasariška šventė, pasižyminti maloniais šiltais pasivaikščiojimais gamtoje, sočiais pietumis ir kiaušinių medžiokle sode, kur jau pražydo narcizai. Visgi Norvegijoje yra kiek kitaip.
Švenčiantiems Velykas norvegiškai vertėtų išmėginti keliones į kalnus ir išnaudoti pavasarinį sniegą, jeigu jo dar yra.
Norvegai dažnai vyksta į savo atostogų namelį (hytte) arba jį nuomojasi ar keliauja iš vieno namelio į kitą. Turintys namelį pakrantėje šventiniu laikotarpiu neretai vyksta ten parengti laivelius vasarai. Žinoma, kai kurie pirmenybę teikia šiltesnėms ir sėslesnėms Velykoms namuose.
„Kvikk Lunsj“ ir apelsinai
Daugumai norvegų tradicinė šventinio stalo būtinybė yra paprastučiai „Kvikk-Lunsj“ šokoladukai ir apelsinai. Daugelis norvegų juos skanauja per slidinėjimo pertraukėles kalnuose. Suprasti, kokie reikšmingi šie šokoladukai per norvegiškas Velykas, gali padėti šis faktas: norvegai per Velykų laikotarpį suvalgo nuo 16 iki 17 milijonų „Kvikk-Lunsj“ šokoladukų.
Norvegijoje apelsinai laikomi įprastu šventiniu skanėstu – jie taip pat mėgstami per Kalėdas. Visgi jų svarba per Velykas yra bene didžiausia. Taip yra todėl, kad apelsinų Norvegijoje būdavo galima įsigyti tik žiemą, o Velykų laikotarpiu jie būdavo labiausiai prinokę ir saldžiausi.
„Nordic noir“ ir žmogžudysčių paslaptys
Ko gero, keisčiausia norvegiškų velykų tradicija yra „velykiniai detektyvai“ arba „påskekrimmen“. Daugeliui norvegų geros Velykos reiškia ne mažiau gerą detektyvinį filmą, knygą ar serialą. Ypatinga atmosfera tvyro atostogų nameliuose, kur galima aptarinėti kūrinius ir drauge su artimaisiais ar draugais spėlioti, kas gi yra žudikas. Taip pat galima įsitaisyti prieš židinį su įtraukiančiu detektyvu rankose. Kai kuriems norvegams tai yra tiesiog šventa tradicija.
Šiaurietiški detektyvai, dar vadinami „Nordic noir“, vis labiau populiarėja. Tokie norvegų autoriai kaip Jo Nesbø, Karin Fossum, Jørn Lier Horst ir Agnes Ravatn susilaukė tarptautinio pripažinimo. O kur dar žymusis danų ir švedų serialas „The Bridge“ („Bron“ / „Broen“).
Velykinė kiaušinių medžioklė
Norvegų vaikams pasakojama apie Velykų kiškį, tad kasmetinė velykinė kiaušinių medžioklė čia yra populiarus dalykas. Tiesa, norvegiškas kiškis, panašu, yra ypatingas, nes šie kiaušiniai būna išties dideli. Norvegijoje egzistuoja tradicija į milžinišką velykinį kiaušinį prikrauti įvairiausių marcipaninių, šokoladinių ir kitokių saldėsių. Vaikai ieško velykinių kiaušinių, dažnai besiremdami smagiomis užuominomis ar mįslėmis, kurias paliko „Velykų kiškis“. Šie kiaušiniai paprastai papuošti linksmais velykiniais piešinėliais – viščiukais, zuikučiais, narcizais.
Slidinėjimas ir atsipūtimas
Jei tik oras leidžia, slidinėjimas būna itin svarbi norvegiškų Velykų dalis, nesvarbu, ar patinka rimtai paprakaituoti, kopti į kalnus ir leistis žemyn, ar tiesiog mėgautis gamta ir grynu oru.
Norvegai mėgsta leistis į visos dienos trukmės slidinėjimo žygius, kai pakeliui sustoja pasikepti dešrainių ar mėsos, išgerti karšto šokolado.
Dar vienas populiarus dalykas – pasidaryti iš sniego „sofą“ ir sėdėti ant jos prie laužo ar mėgaujantis saulute. Na, o po visko seka atsipūtimas su šaltu alumi, kokteiliais ar vynu bare arba namuose.
Atostogų nameliai, protmūšiai ir stalo žaidimai
Norvegiškoms Velykoms nesvetima ir hygge idėja, apibūdinama kaip „jaukumo, laimės jausmas ir mėgavimasis mažais paprastais dalykais“. Ši idėja gali būti išreiškiama žvakėmis, židiniu, saldumynais, šildančiais apklotais ar smagiais žaidimais.
Per Velykas Norvegijoje taip pat populiarūs protmūšiai – galima juos žaisti artimųjų rate ar stebėti ir netgi dalyvauti nacionalinio transliuotojo viktorinoje. Per Velykas mėgstami ir stalo žaidimai.
Skaičių kalba
Na, o kartais, norint suprasti Velykų svarbą Norvegijoje, žodžių nebeužtenka – reikia pasitelkti netgi skaičius. Štai dar keletas faktų.
Norvegai gimę su slidėmis ant kojų
Slidinėjimo populiarumą Norvegijoje gerai iliustruoja šalies statistikos tarnybos duomenys. 80 proc. apklaustųjų nurodo, kad pastaraisiais metais jie slidinėjo kalnų slidėmis arba čiuožė snieglentėmis, o du trečdaliai teigia, kad čiuožė lygumų slidėmis.
Daugeliui būtent Velykų laikotarpis yra geriausias metas slidinėjimui, mat atšilus orui sniegas suminkštėja ir šliuožti tampa smagiau.
Tiesa, ši tendencija pamažu blėsta – pastaruoju metu slidinėja vis mažiau norvegų.
„Velykiniai detektyvai“ sudaro iki 50 proc. parduodamų knygų
Kaip jau minėta, velykiniai detektyvai yra unikali norvegiška tradicija. Ji siekia 1923 metus, kai laikraštyje prieš Velykas buvo paskelbta naujos knygos apie apiplėšimą Bergeno geležinkeliuose reklama. Skaitytojai istoriją apie apiplėšimą palaikė tikra, o knygos vėliau buvo iššluotos.
Knygų pardavimai paprastai prieš Velykas išauga, o detektyvinės literatūros pardavimai sudaro daugiau nei 50 proc. šiuo metų laiku parduodamų knygų. Kitais laikotarpiais detektyvų parduodama 15-30 proc.
Kelionės į atostogų namelius
Kaip rodo Norvegijos statistikos tarnybos duomenys, Norvegijoje yra daugiau nei 445 tūkstančiai atostogų namelių ir panašaus tipo laisvalaikio statinių.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai jų yra kalnuose ir kamiškose vietovėse, o apie 100 tūkstančių – pakrantės atostogų nameliai.
Dar prieš Velykas buvo paskaičiuota, kad į atostogų namelius trauks apie 1,2 milijono norvegų.
„Kvikk Lunsj“, apelsinų ir kiaušinių pardavimai – milijoniniai
Žymiųjų norvegiškų šokoladukų „Kvikk Lunsj“ per kiekvieną velykinį laikotarpį parduodama nuo 16 iki 17 milijonų.
Apelsinai per Velykas Norvegijoje itin reikšmingi – tai būtinybė ant šventinio stalo.
Visgi gali būti, kad apelsinai per Velykas nėra tokie reikšmingi, kaip manyta – juos lenkia klementinai. Paskaičiuota, kad norvegai per Velykas suvalgo apie 16 milijonų apelsinų ir net 19 milijonų klementinų.
Įprastiniai (ne šokoladiniai) kiaušiniai per Velykas taip pat sulaukia didžiulio populiarumo. Vidutiniškai vienas norvegas per metus suvartoja apie du šimtus kiaušinių, o Velykos – tas laikotarpis, kai kiaušinių suvartojimas padvigubėja.
Kurių vietų Velykų zuikučiui geriau vengti?
Numylėtasis Leporidae, arba Velykų kiškis, vaikams kasmet atneša velykinių skanėstų. Visgi kai kuriose šalies vietose jam reikėtų būti atsargiam, kad nepakliūtų į troškinį.
Panašu, jog Velykų zuikutis turėtų vengti Trysil, Ibestad, Leirne, Måsøy ir Dønna komunų, mat jose kasmet sumedžiojama daugiausia kiškių.
Parengta pagal thelocal.no.
