Dauguma COVID-19 paveiktų Švedijos gyventojų mano, kad šalyje turėjo būti įvesti griežtesni ribojimai. Tą rodo naujas Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) tyrimas.
Švedija COVID-19 pandemijos metu pirmenybę teikė nepriverstinėms priemonėms – nors barų ir restoranų darbo laikas buvo laikinai sutrumpintas ir vieši renginiai apriboti taisyklėmis, visgi dauguma priemonių, susijusių su atstumo laikymusi, keliavimu šalies viduje, kaukių dėvėjimu ir nebūtinųjų verslų veikla rėmėsi rekomendacijomis ir asmeniniu sprendimu.
Minėtasis tyrimas buvo atliekamas internetu ir telefonu apklausiant 12 Europos Sąjungos valstybių (Austrijos, Bulgarijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Nyderlandų, Lenkijos, Portugalijos, Ispanijos ir Švedijos) gyventojus. Jį atliko ekspertų grupė ECFR.
Pasak tyrimo autorių, Europos mastu matyti, kad „apklausa atskleidžia ryškią perskyrą tarp rytų ir pietų bei tarp šiaurės ir vakarų šalių”. Kaip ir Švedijoje, didelė dalis respondentų Danijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Austrijoje ir Vokietijoje teigė, kad nei jie patys, nei jų artimieji ar draugai asmeniškai nesusidūrė nei su sunkia ligos forma ar netektimi, nei su ekonominiais sunkumais. Tačiau dauguma respondentų Bulgarijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje tvirtino, kad krizė juos asmeniškai paveikė.
Tyrime dalyvavę žmonės taip pat buvo klausinėjami dėl jų suvokiamo laisvės lygmens kasdieniame gyvenime ir jų požiūrio į ribojimus: ar šie buvo pernelyg griežti, tinkami ar nepakankamai griežti.
Iš visų analizuotų šalių Švedija buvo vienintelė valstybė, kurioje dauguma paveiktų koronaviruso žmonių aiškino manantys, kad šalyje taikyti ribojimai buvo nepakankamai griežti. Iš viso 52 proc. apklaustųjų sutiko su tokiu teiginiu – tai visais 10 procentinių punktų daugiau nei bet kurioje analizuotoje valstybėje. Švedijoje tik 6 proc. gyventojų (mažiausias procentas iš visų 12 šalių) galvoja, kad taikyti ribojimai buvo per griežti. 42 proc. Švedijos gyventojų atrodė, jog ribojimai buvo daugiau ar mažiau tinkami.
Prie „COVID-19 paveiktų” respondentų buvo priskirti pasirinkę bent vieną iš šių variantų: „susidurta su rimta kovido forma”, „dėl kovido atsidurta ligoninėje”, „draugo mirtis”, „artimojo mirtis”.
Kaimyninėje Danijoje ir dar keturiose šalyse (Vengrijoje, Bulgarijoje, Portugalijoje ir Austrijoje) dauguma žmonių, tiesiogiai paveiktų COVID-19, sutiko, kad ribojimai buvo daugiau ar mažiau tinkami, o štai dalis tų, kurie manė, jog ribojimai buvo nepakankamai griežti, svyravo nuo vos 12 proc. Danijoje iki 42 proc. Prancūzijoje.
Ataskaitoje įspėjama apie takoskyrą žemyne – ji įvardijama kaip krizės rezultatas. Šis poveikis prilyginamas Europos skolų krizės ir 2015-ųjų pabėgėlių krizės įtakai.
„Europiečiai yra susiskaldę dėl to, kas, jų manymu, yra ribojimus įvesti paskatinę motyvai: „pasitikintieji” tiki valdžia, „įtarieji” mano , kad valdantieji tenori nuslėpti savo nesėkmes, „kaltinantieji” galvoja, jog valdžia mėgina didinti gyventojų kontrolę”, – rašo tyrimo autoriai. Tyrime švedai įvertinti kaip didžiausi „pasitikintieji”.
Visgi faktas, kad didelė dalis švedų mano, jog ribojimai buvo pernelyg švelnūs, nepaskatino didesnio laisvės pojūčio.
Vertinat Europos situaciją, bendrai 22 proc. respondentų teigė kasdieniame gyvenime besijaučiantys laisvi, o 27 proc. aiškino laisvi nesijaučiantys – nuo 11 proc. Ispanijoje iki 49 proc. Vokietijoje. Švedijoje laisvai dabar besijaučiantys nurodė 23 proc. gyventojų (tai maždaug vidurkis), o 24 proc. teigia laisvai nesijaučiantys. 50 proc. Švedijos gyventojų tvirtina esantys iš dalies laisvi.
Paklausti, kiek laisvi jie jutosi iki pandemijos, 64 proc. europiečių nurodė tada jautęsi laisvi. Tik 7 proc. teigia laisvi nesijautę. Likusieji aiškino jautęsi iš dalies laisvi arba negalintys atsakyti.
Visgi švedai labai pasitiki savo valdžios intencijomis: 76 proc. respondentų Švedijoje sutiko su teiginiu, kad „pagrindinė ribojimų motyvacija buvo apriboti viruso plitimą”, o ne „suteikti vyriausybei pasiteisinimą dėl visuomenės kontroliavimo” ar „padaryti taip, kad atrodytų, jog vyriausybė kontroliuoja situaciją”. Pasitikėjimo valdžia lygis aukštesnis yra tik Danijoje – 77 proc. O štai Lenkijoje jis siekia tik 38 proc.
Kalbant apie tai, kiek švedų tiesiogiai paveikė pandemija, 33 proc. jų nurodė, kad juos paveikė liga, 13 proc. pajuto ekonominę įtaką, o 55 proc. jokio poveikio nepajuto.
Parengta pagal thelocal.se.
