Europa suklydo be nuodugnesnių tyrimų priimdama tūkstančius pabėgėlių, prieš tai neapsvarsčiusi ekonominės parengties, LRT RADIJO laidoje komentuoja prancūzų politologas Jean-Yves`as Camus. 2015 m. susidariusios situacijos Europoje, anot Šefildo universiteto profesorius Andrew Geddeso, nebegalima vadinti problema, tai – ES politinė krizė.
Pabėgėlių problema – politinė ES krizė
Pagaliau tarptautinė ir nacionalinė žiniasklaida atkreipė dėmesį į tūkstančius nuo konfliktų bėgančių žmonių, kuriuos pasiglemžia Viduržemio jūra. Sociologas Karolis Žibas iš Etninių tyrimų instituto pesimistiškai vertina galimybes suvaldyti pabėgėlių krizę. „Nors Angela Merkel ir Davidas Cameronas kasdien kalbėdavo apie prastą pabėgėlių situaciją, niekas nepasikeitė iki šiol. Žmonės tebegyvena tose pačiose palapinėse“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, viskas taip ir liks. Kyla klausimai tik dėl masto, įtakos ES politiniams sprendimams, nuostatų kaitos ir politinio diskurso. „Jau po „Charlie Hebdo“ sprogimų Paryžiuje, kol dar pabėgėlių krizė nebuvo tokia matoma, prasidėjo nesutarimai ES šalyje. Dabar įtampa jaučiama ne tik ES mastu, bet ir kiekvienoje valstybėje“, – pabrėžia K. Žibas. Jo nuomone, solidarumas dabar teprimena utopiją.
Šefildo universiteto profesorius A. Geddesas kol kas taip pat nemato migracijos krizės pabaigos. Profesorius sako, kad dabar ES bando susitarti su Turkija. Jo žodžiais, mainais už finansinę paramą Turkija padėtų užkirsti kelią migrantams pasiekti Europą Viduržemio jūra, tariamasi, kad dalis migrantų būtų perkelti į Europą.
„Bandoma kovoti su pasekmėmis, bet ne su konfliktų sukelta krize. Juos ir yra būtina spręsti. Tai pareikalaus milžiniškų diplomatinių pastangų“, – tikina A. Geddesas. Jis mano, kad migracijos krizė kelia didžiulių iššūkių ir grėsmių Europos ateičiai – šalys narės turi parodyti Bendrijos patikimumą, galimybes spręsti tokio masto problemas. Taigi A. Geddesas apibendrina, kad susidariusi situacija yra daugiau nei pabėgėlių ar migrantų klausimai – tai ES politinė krizė.
Pasak A. Merkel, problemos Europoje turi būti sprendžiamos kartu, todėl ir pabėgėlių priėmimas bei apgyvendinimas negali būti užduotis keturioms šalims narėms iš 28. Yra manančių, kad Vokietijos kanclerės A. Merkel karjera taip pat kybo ant plauko.
Priėmusi tūkstančius pabėgėlių, Europa suklydo
Žvelgdami į prasidedančius metus, apžvalgininkai pažymi, kad pabėgėlių problemos sprendimas labai priklauso nuo to, kiek stiprės radikaliosios dešiniosios jėgos, ypač Prancūzijoje ir Lenkijoje. Jų teigimu, politinės nuotaikos kaimyninėje šalyje bus itin svarbios kitų Rytų ir Vidurio Europos šalių politikai migrantų atžvilgiu.
Prancūzų politologas J.-Y. Camus kitąmet nesitiki triuškinančių nacionalistų pergalių, tačiau spėja, kad jų balsas bus girdimas labiau. Jo teigimu, ir Rytuose, ir Vakaruose iškils vis daugiau nesutarimų dėl Europos valdymo. „Manau, šiandien jau sutariama, kad Europa padarė klaidą be nuodugnesnių tyrimų priėmusi tūkstančius žmonių, prieš tai neapsvarsčiusi ekonominės parengties“, – sako politologas. Prancūzijos valdžia, pasak jo, pabrėžė, kad kovojama ne prieš islamą, bet prieš teroristus, radikalus. Tai, kaip sako J.-Y. Camus, nauja Prancūzijos valdžios retorika žmonėms gali suteikti vilties, kad vidinės problemos nebus pamirštos.
Pašnekovai įsitikinę, kad siekiama konflikto Sirijoje, kuris yra vienas svarbiausių migracijos krizės židinių, pabaigos. Tačiau Artimųjų Rytų konfliktų analitikas profesorius Danielis Serweris pabaigos nemato tol, kol valdžioje liks dabartinis Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas.
Užkirsti kelio terorizmo išpuoliams neįmanoma
2016 m. S. Serweris prognozuoja proveržį kovojant su „Islamo valstybe“, kuri esą per praėjusius metus buvo susilpninta. „Amerikiečiai kovos tol, kol „Islamo valstybė“ bus sunaikinta. Sunku nuspėti Rusijos ir Irano veiksmus. Rusija teigia neremianti B. al-Assado režimo, tik siekianti išlaikyti Siriją kaip valstybę. Panašiai kalba ir Irano atstovai. Tačiau atrodo, kad abi šalys daro viską, kad valdžioje išsaugotų B. al-Assadą“, – tvirtina profesorius.
Jei amerikiečiai ir rusai pasieks politinį susitarimą dėl Sirijos ateities, pasak D. Serwerio, tunelio gale tikrai išvysime šviesą. Jei grupuotės „Islamo valstybė“ valdomos teritorijos ir toliau mažės, anot jo, tai sumenkins ir galimybes pritraukti naujų narių. Saudo Arabijai nutraukus finansavimą radikalioms grupuotėms ir Turkijai išlaikius stiprią sienų kontrolę, būtų matoma reali pažanga šioje situacijoje, mano D. Serweris.
Taip pat konfliktų analitikas pabrėžia, kad visiškai užkirsti kelio terorizmo išpuoliams pasaulyje neįmanoma: „Prezidentas Barackas Obama, teigiantis, kad „Islamo valstybė“ prilygsta vidurinės mokyklos žaidėjų komandai, nepakankamai įvertina džihadistų keliamą grėsmę. Deja, bet juos reikėtų laikyti profesionalais. Teroristines atakas labai sunku sustabdyti. Ypač tokias, kaip, pavyzdžiui, Egipto Šarm aš Šeicho kurorte, kur saugumo priemonės buvo visiškai neadekvačios esamai padėčiai.“ Tačiau jis nelinkęs pervertinti „Islamo valstybės“ galių, nes daugumoje pasaulio šalių vis dar esame saugūs.
D. Trumpo pažadai sunkiai įgyvendinami
Didžiausių pesimistų prognozė – respublikono Donaldo Trumpo pergalė kitąmet vyksiančiuose Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinkimuose. Pasak LRT RADIJO bendradarbės JAV Astos Bareišaitės, dar neaišku, ar D. Trumpas, net jei ir taptų prezidentu, galėtų ir norėtų įgyvendinti tai, ką žada, nes daugelis jo pasisakymų labai populistiniai.
„Pavyzdžiui, pažadas iš JAV išmesti 11 mln. nelegaliai gyvenančių imigrantų sunkiai įgyvendinamas. Taip pat – sienos statybos tarp Meksikos ir JAV. Neaišku, ar jis tikrai imtųsi tokių veiksmų, ar tai tėra retorika. Užsienio politika tikrai pasikeistų. Prezidentas B. Obama ieško diplomatinių sprendimų būdų, o D. Trumpo pasisakymai daug griežtesni. Pasisakymas apie tai, kaip reikėtų kovoti su „Islamo valstybe“, galėtų privesti net prie karinių veiksmų. JAV labai pasikeistų“, – įsitikinusi A. Bareišaitė.
Tikisi kovos su pinigų plovimu
Britų dienraščio „Financial Times“ apžvalgininkas Johnas Gapperis tikisi reikšmingų pokyčių finansų ir energetikos sektoriuose. Pasak jo, tam įtakos turės Kinijos ekonomika ir šalių reakcija į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Apžvalgininko nuomone, pigių pinigų ir kapitalo era baigiasi, o stebimas naujųjų rinkų nuosmukis turės sunkiai prognozuojamų pokyčių. „Neaišku, kuo baigsis pigios energijos, žemų naftos kainų laikotarpis, ypač Paryžiaus klimato kaitos susitikimo kontekste. Manau, vis daugiau bus diskutuojama apie akcijų biržų perspektyvas ir ar jau ateina pabaiga dideliems verslo sandoriams farmacijos bei finansinių paslaugų sektoriuje“, – sako J. Gapperis.
„Financial Times“ apžvalgininkas abejoja, kad bus imtasi veiksmų visuotinai apmokestinti kapitalą ir taip mažinti drastiškai išaugusią pajamų nelygybę, tačiau mano, kad aktyvesnės kovos su mokesčių rojais, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu galima tikėtis.
„Jei prognozavimas būtų olimpinė sporto šaka, ji būtų panašesnė į gimnastiką, kur sprendžia teisėjai, o ne į lengvąją atletiką, kur nugalėtojas iškart aiškus, vos kertama finišo linija“, – taip apibendrindami savo prognozių patikimumą juokauja minėti apžvalgininkai.
