2017-ųjų pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje atsidūrė Švedija, po jos seka Suomija ir Danija.
Žiniasklaidos laisvės indeksą kasmet nuo 2002-ųjų paskelbia organizacija „Reporteriai be sienų“. Jis remiasi keliais kriterijais: pliuralizmu, žiniasklaidos nepriklausomybe, žiniasklaidos aplinka ir savireguliacija, reglamentuojančiais įstatymais, skaidrumu ir infrastruktūros, palaikančio naujienų ir informacijos teikimą, kokybe.
Žinant, kokios gilios žiniasklaidos ir žodžio laisvės tradicijos šiame regione, toks rezultatas neturėtų stebinti. Dar 1770-aisiais Danijos ir Norvegijos sąjunga galėjo pasigirti tvirtesne spaudos laisve nei bet kuri kita Europos šalis. O 2016-aisiais buvo švenčiamos 250-osios seniausio pasaulyje konstitucinio įstatymo, reglamentuojančio spaudos ir išraiškos laisvę, metinės. 1766-ųjų gruodžio 2 dieną Švedijos Riksdagas nubalsavo už tekstų cenzūros panaikinimą, piliečių teisės dalyvauti politiniuose debatuose užtikrinimą ir teisę gauti prieigą prie valstybinių dokumentų.
Straipsnis iš 1849-ųjų Danijos konstitucijos, užtikrinantis žodžio laisvę, teigia, kad „cenzūra ir kitos prevencinės priemonės niekados daugiau negali būti įvestos”. 2005-aisiais „Jyllands-Posten” paskelbtas kontroversiškas Mahometo karikatūras indekso autoriai pateikia kaip žiniasklaidos laisvės pavyzdį.
Pirmoje vietoje esančios Norvegijos žiniasklaida vertinama kaip „nepriekaištinga, laisva, o žurnalistai nesusiduria su cenzūra ar politiniu spaudimu”. Visgi, pasak ataskaitos, per pastaruosius metus kai kurie žurnalistai susidūrė su islamo fundamentalistų grėsme.
„Reporteriai be sienų“ taip pat cituoja Norvegijos žiniasklaidos nuosavybės įstatymą, kuris draudžia didžiosioms žiniasklaidos kompanijoms įsigyti daugiau nei 40 procentų bet kurio televizijos kanalo, radijo stoties ar dienraščio akcijų.
Indeksas rodo, kad per pastaruosius metus bendra žiniasklaidos laisvės situacija pablogėjo beveik dviejuose trečdaliuose iš 180 analizuotų valstybių. Šalių, kuriose žiniasklaidos situacija yra „gera” arba „ganėtinai gera”, skaičius sumažėjo 2,3 procento.
Indeksas „atspindi pasaulį, kuriame išpuoliai prieš žiniasklaidą tapo įprasti, o tvirtos rankos politikų daugėja. Pasiekėme post-tiesos, propagandos ir laisvių užgniaužimo amžių”. Taip pat pabrėžiama, kad žiniasklaidos laisvės sumažėjo ten, kur įsigali autoritarizmas, „kas stebina šių metų indekse, tai pažeidimų mastas ir prigimtis.
Netgi Europoje, kur žiniasklaida iš esmės yra laisva, situacija pablogėjo, daugiausia Lenkijoje ir Vengrijoje.
JAV atsidūrė 43 vietoje. Ataskaitos autoriai pažymi JAV prezidento Donaldo Trumpo žodinės atakos prieš žurnalistus ir bandymai nesuteikti prieigos prie Baltųjų Rūmų tam tikroms žiniasklaidos priemonėms.
„D. Trumpo atėjimas į valdžią JAV ir „Brexito” kampanija Jungtinėje Karalystėje pasižymėjo žiniasklaidos supurtymu, kurie atvedė pasaulį į naują post-tiesos, dezinformacijos ir netikrų naujienų erą”.
Lietuva nukrito viena pozicija žemyn ir užėmė 36-ąją vietą.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”, thelocal.dk ir thelocal.no.
