Švedijoje praėjusią savaitę dėl koronaviruso buvo testuoti 86 tūkst. žmonių, Danijoje – daugiau nei milijonas. Nors nemažai šalių įveda priemones koronavirusui pažaboti, Švedija išlieka iš esmės atvira. Tad dabar Švedija ir vėl renkasi strategiją, kuri skiriasi nuo kitų.
Kai kurios šalys, įskaitant ir Daniją bei Norvegiją, neseniai padidino testavimo pajėgumus, o štai Švedijoje atlikti koronaviruso testą tapo sunkiau. Paskelbta, kad simptomus pajutusiems paskiepytiems asmenims testo atlikti nebereikia.
Toks sprendimas sumažinti testavimo pajėgumus priimtas tuo metu, kai virusas kitose Europos šalyse sparčiai plinta.
„Šis sprendimas dabar atrodo kiek keistas ir pernelyg ankstyvas. Jeigu testuojama mažiau, situaciją valdyti darosi sunkiau“, – aiškina Rigshospitalet (didžiausios Danijos ligoninės) infekcinių ligų profesorius Jensas Lundgrenas.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis ir Švedijos sveikatos tarnybų strategija taip pat susilaukė kai kurių savo šalies ekspertų kritikos.
Karolinska instituto profesorius Janas Albertas aiškina, kad mažinti testavimo apimtis dar per anksti – atsižvelgiant į situaciją aplinkinėse šalyse, derėtų palaukti.
Jam pritaria to paties universiteto klinikinės virusologijos ir infekcinių ligų profesorius Andersas Sonnerborgas: „Sunku suprasti, kodėl nebuvo galima kelis mėnesius palaukti.“
Tačiau Švedijos tarnybos tikina, kad virusą suvaldyti padeda higienos priemonės ir atstumo laikymasis. O jeigu pavojus išaugs, netrukus bus galima ir vėl išplėsti testavimo apimtis, tvirtina Sara Byfors iš Visuomenės sveikatos tarnybos.
S. Byfors ir A. Tegnellis mano, kad testuoti tokiais tempais kaip anksčiau nėra būtina dėl dviejų priežasčių derinio: iš dalies dėl to, kad Švedijoje gana intensyviai skiepijamasi, o iš dalies – todėl, jog pastaruoju metu šalyje atvejų skaičiai yra palyginti nedideli. Naujų dienos atvejų skaičius siekia nuo 500 iki 1300. O štai Danija antradienį pasiekė didžiausią atvejų skaičių šiemet – užfiksuoti 3899 nauji atvejai.
Visgi Švedijos rodiklius reikia vertinti atsižvelgiant į faktą, jog, tarkime, Danijoje atliekama gerokai daugiau testų, pažymi J. Lundgrenas. Jis testų skaičių įvardija kaip „nepaprastai svarbų veiksnį“, nuo kurio priklauso ir atvejų skaičius.
Tad jeigu testų skaičius yra labai ribotas, naujų atvejų skaičius savaime iš karto sumažės. Štai todėl, J. Lundgreno manymu, skirtingų šalių rodiklius vertinti reikia labai atsargiai: kai valstybių strategijos tokios skirtingos, lyginimas nebetenka prasmės.
Tiesa, Švedija galiausiai atsižvelgė į kritiką ir nutarė grįžti prie rekomendacijos nemokamai testuotis skiepytiems asmenims, pajutusiems koronaviruso simptomus.
Pasak profesoriaus, naujų atvejų skaičiaus vertinimas, lyginant su praėjusiu rudeniu, tapo „išties komplikuotas“. Dabar šis skaičius apima ir paskiepytus, ir neskiepytus, ir persirgusius anksčiau. J. Lundgrenas pažymi, kad atvejų ir testų skaičius tebėra vertingas rodiklis, nes jis rodo apytikrį viruso plitimą ir gali būti naudojamas epidemijai stebėti. Tačiau vien šio rodiklio nepakanka.
„Aš nebemanau, kad yra prasmės atvejų skaičių vertinti kaip svarbiausią situacijos sunkumo rodiklį“, – teigia J. Lundgrenas.
Jis mano, jog daug svarbesnis yra hospitalizacijų skaičius. „Kur kas svarbiau stebėti ligoninėje gydomų žmonių skaičių, tiesa, ir šis rodiklis turi apribojimų“, – aiškina J. Lundgrenas.
Pasak A. Tegnellio, Švedija, kalbant apie pandemijos valdymą, iš pradžių atsidūrė dėmesio centre, o dabar šioje srityje yra savotiška vidutiniokė.
„Tuoj bus prabėgę dveji metai, o Švedija bendrame kontekste nelabai išsiskiria. Nesame geriausi, bet tikrai nesame ir blogiausi. Tad norėčiau paklausti: ką gero padarė visos tos drakoniškos iniciatyvos?“ – neseniai sakė vyriausiasis Švedijos epidemiologas.
J. Lundgreno manymu, į šį klausimą atsakyti bus galima tik pandemijai pasibaigus.
Mirčių skaičius Švedijoje yra didesnis nei Danijoje iš dalies dėl to, kad virusas anksčiau sparčiai išplito slaugos namuose.
Bet tokia Švedijos strategija, kai pirmajame pandemijos etape užsikrečia daugiau žmonių, gali pasirodyti esanti jos stiprybė. Gali būti, kad persirgus įgyto imuniteto ir skiepų derinys galiausiai pasirodys suteikiantis geresnę apsaugą nei vien tik pasiskiepiję nepersirgusieji, svarsto danų profesorius.
„Visgi mes kol kas dar nežinome, ar švedai pradžioje sumokėjo kainą, kuri vėliau jiems atsipirks. O kieno sprendimas buvo teisingiausias, paaiškės tik pasibaigus pandemijai“, – apibendrina J. Lundgrenas.
Parengta pagal tv2.dk ir thelocal.dk.
