Buvęs Švedijos užsienio reikalų reikalų ministras ir premjeras Carlas Bildtas Donaldo Trumpo išrinkimą pavadino „Vakarų, prie kurių esame pratę, pabaiga”.
„Po JAV prezidento rinkimų Europos lyderiams teko sutelkti visas pastangas. Jie yra plėšomi tarp šoko dėl rinkimų rezultatų ir būtinybės išsaugoti tai, kas turi būti išsaugota Vakarų ir JAV santykiuose”, – „The Washington Post” nuomonių skiltyje rašė C. Bildtas. Jis 2006–2014 metais buvo Švedijos užsienio reikalų ministras, o 1991–1994 metais – šalies premjeras.
„Jei įsiklausytumėme į tai, ką D. Trumpas kalbėjo prieš rinkiminę kampaniją ir per ją, suprastume, kad tai yra Vakarų, prie kurių esame pratę, pabaiga. Daugiau nei pusę šimtmečio ši nepaprastos sėkmės istorija rėmėsi įsipareigojimu laisvei, demokratijai, laisvai prekybai, stipriems aljansams ir patikimai draugystei. Tačiau D. Trumpas visuo tuo abejoja ir puola. O juk jokia Vakarų sėkmė niekada nebuvo svarbesnė už Europos, saugomos Jungtinių Valstijų ir palaikančios gerus santykius su jomis, sėkmę”, – aiškina C. Bildtas.
D. Trumpo išrinkimas tiek Švedijoje, tiek visoje Europoje sukėlė nerimą. Politikai išreiškė didelį susirūpinimą naujojo prezidento komentarais dėl NATO, klimato kaitos, tautinių mažumų ir JAV santykių su Europos Sąjunga.
Buvęs Švedijos Nuosaikiųjų (Moderatų) partijos lyderis C. Bildtas rinkimų dieną savo Twitterio sekėjus paragino prisisegti saugos diržus, nes pasaulis „žengia į neapibrėžtą teritoriją”.
Vėliau straipsnyje C. Bildtas rašė, kad pastarieji išrinktojo prezidento veiksmai nė kiek nesumažino jo susirūpinimo: „Kai D. Trumpas susitinka su prieš ES nusiteikusiu triumfuojančiu Nigeliu Farage’u prieš susitikdamas su kitais užsienio politikais, jis Europai siunčia patį blogiausią įmanomą signalą. Jis parodo, kad palaiko įvairiose šalyse esančias tamsiąsias jėgas, kurios mėgina išardyti tai, dėl ko dirbo ištisos JAV ir Europos politikų kartos”.
„Tačiau Europos rūpesčių sąrašas tuo nesibaigia. Jame taip pat yra D. Trumpo kalbos apie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos panaikinimą, kenkimą Irano branduoliniam susitarimui, abejojimas svarbiais laisvosios prekybos susitarimais. Tad reikšmingi pastarųjų metų pasiekimai pakibo ant plauko. Per Europos sostines nusiritusi būgštavimų banga tikrai nestebina”, – nuogąstauja C. Bildtas.
Jis taip pat perspėja, kad tuo atveju, jei D. Trumpas nusileistų Vladimirui Putinui dėl saugumo politikos Ukrainoje, tai būtų geopolitinės situacijos destabilizavimas, kuris paveiktų ne tik Europą: „V. Putinas tvirtina su išrinktuoju prezidentu sutaręs „aktyviai dėti bendras pastangas” santykių su Rusija normalizavimui. Iš tiesų Europa neturi nieko prieš gerus santykius su Rusija, bet jie pirmiausia turi būti paremti agresijos prieš Ukrainą nutraukimu, slaptų kibernetinių operacijų užbaigimu ir pagarba nustatytoms taisyklėms”.
„Jei Jungtinės Valstijos sudvejos dėl šių nuostatų ir nusileis Kremliui, tai neabejotinai suteiks pagreitį destabilizacijos procesams, kurie peržengs Europos ribas. Tikrai atsiras kitų jėgų, kurios susivilios situacija, kai JAV prezidentas neprieštarauja tokiai grobikiškai politikai, kokią vykdo V. Putinas”, – dėsto C. Bildtas.
Galiausiai politikas apibendrina: „Prieš šiuos rinkimus Henry Kissingeris pastebėjo, kad „pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo pabaigos ateities JAV santykiai su pasauliu nėra aiškūs ir įtvirtinti”. Žvelgiant iš Europos pozicijų, tai tikras jos sumenkinimas”.
Parengta pagal „The Washington Post” ir thelocal.se.
