Švedija išgyvena kultūrinį pojūtį, darantį įtaką jų keliavimo įpročiams. Neseniai ši šalis prie pasaulyje išpopuliarėjusių skandinaviškų žodžių pridėjo dar vieną: flygskam, kuris reiškia „skrydžių gėdą” – keliautojai jaučia kaltę dėl to, kokią įtaką skraidymas daro aplinkai.
Dėl šio kaltės jausmo daugelis švedų renkasi keliones traukiniu, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis nei skrydžių.
Nors tiesioginės aviacijos emisijos sudaro vos tris procentus visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tiesa ir tai, kad, vertinant pagal vieno keleivio kilometrui išskiriamą anglies dvideginį, kelionės oru yra labiausiai teršianti transporto priemonė. Pasak Europos aplinkos agentūros, keleivio kilometrui, skrendant lėktuvu, tenka 285 gramai anglies dvideginio, o važiuojant traukiniu – tik 14 gramų.
Be to, kelionių lėktuvu emisijos didėja žymiai sparčiai nei kitos – kaip rodo Jungtinių Tautų duomenys, jei kituose sektoriuose emisijos bus mažinamos, per artimiausius 30 metų aviacija gali tapti didžiausia teršėja.
O švedai mėgsta (ar bent jau mėgo) skraidyti dažnai. Kaip rodo Švedijos aplinkos apsaugos agentūros tyrimas, 2017-aisiais Švedijos aviacijos sektoriuje vienam asmeniui teko 1,1 tonos emisijų – penkis kartus daugiau nei pasaulio vidurkis, kuris yra 0,2 tonos asmeniui.
Pastaraisiais metais pigių skrydžių avialinijų iškilimas ir išpopuliarėjimas prisidėjo prie to, kad daugiau švedų ėmė rinktis skrydžius, smarkiai išaugo švedų aviacijos emisijos.
Turint omenyje ambicingąjį Švedijos planą iki 2045 -ųjų atsisakyti emisijų ir tai, kad šalis pagarsėjusi draugiškumu aplinkai, nestebina, jog ją ištiko flygskam.
Šį judėjimą didžiąja dalimi išjudino Greta Thunberg – 16-metė klimato kaitos aktyvistė, patekusi į antraštes, kai inicijavo visą pasaulį apėmusius moksleivių streikus dėl aplinkosaugos. Nuo pat pirmojo streiko 2018-aisiais G. Thunberg tapo jaunimo kovos su klimato kaita atstove. Kad išsakytų savo požiūrį, ji 32 valandas keliavo į Pasaulio ekonomikos forumą Davose.
Nuo to laiko grotažymė #stayontheground (likime ant žemės) ėmė mirgėti žymių švedų socialinių tinklų paskyrose.
„Aš išties jaučiu poveikį, „skrydžio gėda” padarė įtaką mano požiūriui į skraidymą”, – sako 27-erių studentė iš Stokholmo Viktoria Hellstrom. Praėjusiais metais ji traukiniu keliavo į Italiją susitikti su draugais. „Vienintelis būdas, kaip galėjau sau leisti ten keliauti – traukinys”, – sakė V. Hellstrom.
Švedijos nacionaliniai geležinkeliai SJ pranešė, kad šią žiemą bilietų pirkimas išaugo 21%, o vyriausybė pranešė planą iki 2022-ųjų paleisti naktinius traukinių maršrutus į didžiuosius Europos miestus.
Tokią „skrydžių gėdos” įtaką švedų kelionių planams gali lemti ir papildomi veiksniai. Švedų psichologė Frida Hylander teigia, kad įtaką kelionių planams gali daryti tokie faktoriai kaip neįprastai karšta praėjusių metų vasara, paskatinusi miškų gaisrus ir sukėlusi dar didesnį nerimą dėl klimato kaitos. Pasak psichologės, praėjusiais metais įvestas naujas skrydžių mokestis taip pat galėjo turėti įtakos mažesniam skrydžių kiekiui, o 2018-aisiais įvykęs Švedijos avialinijų NextJet bankrotas nulėmė, kad kelis mėnesius nevyko kai kurie vietiniai skrydžiai.
Parengta pagal „Lonely Planet”, „Forbes” ir thepointsguy.com.
