„Snøhetta” neseniai užbaigė tvarų „Powerhouse Brattørkaia” biurų pastatą Trondheime. Šis pastatas yra ypatingas: per dieną jis sukuria dvigubai daugiau energijos, nei išnaudoja.
Į Trondheimo fjordą žvelgiančiame uoste įsikūręs kampuotas biurų pastatas „apvyniotas” trim tūkstančiais kvadratinių metrų saulės baterijų, kurios gamina žaliąją energiją, skirtą pačiam pastatui, kaimyniniams pastatams ir viešajam transportui.
Architektūros kompanija „Snøhetta” viliasi, kad šis pastatas nustatys naują standartą statybų pramonei klimato krizės fone ir nevers leistis į kompromisus dėl estetikos.
Pastato architektūra remiasi išmanių miestų judėjimu, kuriuo taip pat siekiama sulėtinti klimato kaitą. Tai naujausias ir didžiausias energiją gaminantis pastatas Norvegijoje.
„Energiją kuriantys pastatai yra ateities pastatai. Dizaino industrijos mantra turėtų būti ne „forma seka paskui funkcionalumą”, bet „forma seka paskui aplinką”. Tai reiškia, kad šiandieninis dizaino požiūris turėtų būti sutelktas į aplinkos klausimus ir visų pirma rūpintis, kaip mažinti neigiamą žmogaus poveikį. Statiniai turi būti kuriami tuo vadovaujantis”, – aiškina „Snøhetta” įkūrėjas Kjetilis Trædalis Thorsenas.
„Powerhouse Brattørkaia” biurų pastatas apima 18 tūkstančių kvadratinių metrų. Su miesto traukinių stotimi jį jungia pėsčiųjų tiltas.
Pastato pirmajame aukšte taip pat yra kavinė ir lankytojų centras, kuriame bus supažindinama su pastato dizainu ir tvarių pastatų strategija ateičiai.
Viršutinis pastato fasadas ir penkiakampio formos stogas padengti iš viso trim tūkstančiais kvadratinių metrų saulės baterijų.
Siekdama užtikrinti, kad baterijos surinks kaip įmanoma daugiau saulės energijos, „Snøhetta” pastato formą kūrė tokią, jog jį pasiektų didžiausias įmanomas saulės spindulių kiekis. Architektams tai buvo tikras iššūkis, turint omenyje ribotą šviesaus paros meto laiką šiaurinėje vietovėje.
Pastatas yra labai gerai izoliuotas, poreikis šildymui yra ribotas, o ventiliacija – puiki. Pastatas įsikūręs pakrantėje, tad planuojama, kad vėsinimui bus naudojamas šalia esantis vanduo. Be to, grindys ir biurai suprojektuoti taip, kad veiksmingai cirkuliuotų karštas ir šaltas oras.
„Turint omenyje, kad pastatas iškilo tolimoje šiaurėje, saulės energijos surinkimas kelia iššūkių, mat saulės šviesos kiekis smarkiai skiriasi priklausomai nuo paros meto ir sezono. Saulės baterijos sukuria daugiausia energijos, kai kampas su saulės spinduliais sudaro 90 laipsnių”, – aiškino vyriausiasis architektas Andreasas Nygaardas.
„Tam, kad pastatas surinktų pakankamai energijos ir galiausiai taptų daugiau energijos pagaminančiu nei išeikvojančiu, jo stogas turi būti santykinai status – šiuo atveju tai yra 19 laipsnių”, – sakė A. Nygaardas.
Per metus saulės baterijos sukuria maždaug 500 tūkstančių kilovatvalandžių švarios atsinaujinančios energijos. Vasarą surinktą jos perteklių planuojama saugoti didelėse baterijose ir panaudoti tamsiais žiemos mėnesiais.
Tai reiškia, kad „pastatas funkcionuoja kaip maža elektrinė vidury miesto”, tiekianti atsinaujinančią energiją sau, kaimyniniams pastatams, elektriniams autobusams, automobiliams ir laivams.
Išorėje „Powerhouse Brattørkaia” dydis suprojektuotas taip, kad papildytų kaimyninių pastatų mastelį, o juo kampuota forma siekiama sukurti įspūdį, jog pastatas „trykšta energija”.
Pastato krantinės fasadas, grakščiausia jo vieta, padengta juodu aliuminiu ir saulės baterijomis. Priešingoje pusėje nuožulnus pastato stogas galiausiai atskleidžia jo centre esančią milžinišką skylę.
Tai suformuoja pastato viduryje esantį foje, kuri taip pat bus ir viešas sodas, ir padeda dienos šviesai pasiekti biurų erdves ir apačioje esančią valgyklą.
Suderinus tai su „skysta šviesa” – dirbtine apšvietimo sistema, pritemstančia ar sustiprėjančia priklausomai nuo pastate esančių žmonių aktyvumo – galima sumažinti priklausomybę nuo dirbtinės šviesos.
„Taikomos drauge, šios strategijos suteikia „Powerhouse Brattørkaia” galimybę apšvietimui suvartoti tik apie pusę to energijos kiekio, kurį suvartotų tipiškas panašaus dydžio biurų pastatas”, – aiškina kompanija.
Pastatas taip pat yra itin veiksminagai izoliuotas, išmaniosios sistemos reguliuoja ventiliaciją.
„Snøhetta” 1989-aisiais įkūrė norvegų architektas Kjetilis Trædalis Thorsenas ir amerikiečių architektas Craigas Dykersas.
Parengta pagal dezeen.com ir interestingengineering.com.
