Svalbardas – puikiausias pavyzdys, kai kalbama apie kažką labai atokaus. Nemažos dalies žmonių kelionių sąraše atsidūręs Svalbardas yra šiauriausia vieta daugeliu atžvilgių: jame yra ir šiauriausias pasaulio viešbutis, alkoholio parduotuvė, prekybos centras, kino teatras, biblioteka ar kebabų kioskas.
Štai įdomiausi faktai apie šią vietovę, ypač praversiantys planuojantiems čia apsilankyti.
1. Keliaudami į Svalbardą, pasą patikrinimui turi pateikti netgi norvegai
Taip yra todėl, kad šis salynas, skirtingai nei Norvegija, nepriklauso Šengeno erdvei. Skrydžiai į Longyearbyeno oro uostą vykdomi iš ne Šengeno zonos Oslo oro uoste, ir visiems, nepriklausomai nuo pilietybės, tenka parodyti pasą.
2. Esantys už gyvenviečių ribų privalo turėti ginklą
2012-aisiais priimtas įstatymas numato, kad išvykstantys už gyvenviečių ribų Svalbarde turi turėti priemonių, padedančių atbaidyti baltuosius lokius. Tai reiškia, kad privaloma turėti šaunamąjį ginklą. Taip pat rekomenduojami signaliniai pistoletai.
Gyvenvietėse ginklus naudoti draudžiama. Kai kuriose parduotuvėse ir restoranuose kabo apie tai įspėjantys ženklai.
3. Svalbarde gali gyventi visi
1925-aisiais įsigaliojusi Svalbardo sutartis numato Norvegijos suverenitetą salynui ir tam tikras įdomias sąlygas, pavyzdžiui, salos yra visiškai bevizė zona. Todėl visų sutartį pasirašiusių pusių piliečiai turi teisę čia gyventi. Tačiau Svalbarde praleisti metai nėra įskaičiuojami į Norvegijoje pragyventų metų skaičių, reikalingą norint gauti nuolatinį leidimą gyventi.
4. Svalbarde yra daugiau baltųjų lokių nei žmonių
Svalbardo gyventojų skaičius kinta priklausomai nuo sezono, tačiau paprastai svyruoja nuo 2500 iki 3000. Beveik visi gyvena sostinėje Longyearbyene.
Tačiau tikrieji salyno gyventojai yra baltieji lokiai. Manoma, kad dabar jų skaičius siekia apie 3500. Lokiai paprastai laikosi atokiai nuo gyvenviečių, nors kartais priartėja prie pastatų.
5. Septyni iš 47 Norvegijos nacionalinių parkų yra Svalbarde.
Norvegijos nacionaliniai parkai siekia užtikrinti gamtos išsaugojimą ateities kartoms. Parkai išsibarstę po visą šalį, 85 procentai jų yra kalnuotose vietovėse.
60 procentų Svalbardo žemės yra saugoma. Čia yra septyni nacionaliniai parkai: Forlandet, Indre Wijdefjorden, Nordenskiöld Land, Nordre Isfjorden, Nordvest-Spitsbergen, Sassen-Bünsow Land ir Sør-Spitsbergen. Nordvest-Spitsbergen nacionalinio parko kalnuose, ledynuose ir salose yra istorinių paminklų, įskaitant buvusias banginių medžioklės vietas.
6. Svalbardas klasifikuojamas kaip dykuma
Dėl uolienų, ledo, žemos temperatūros ir mažos drėgmės Svalbardas patenka į šiaurinę mūsų planetos dalį, vadinamą arktine dykuma. Vietovėje kritulių kiekis minimalus, oras yra beveik toks pat sausas kaip dykumoje.
Pastaraisiais metais vidutinė temperatūra Svalbarde sparčiai auga, tad klimatas tampa drėgnesnis.
7. Augmenijos yra mažiau nei 10 procentų Svalbardo sausumos
Daugumą salų dengia uolienos ir ledas, tad augalams čia gyvuoti yra beveik neįmanoma. Tačiau beveik dar nereiškia visai neįmanoma – Svalbardo flora pasižymi stulbinama įvairove.
8. Svalbardas gali išgelbėti žmoniją
2008-aisiais atidarytame Svalbardo sėklų sandėlyje, kuris pastatytas kalne, saugoma daugiau nei milijonas sėklų pavyzdžių iš viso pasaulio. Iš viso čia gali tilpti dar keturis kartus daugiau sėklų.
Nojaus arka kartais pavadinamo sandėlio tikslas – padėti žmonijai išgyventi ir atsinaujinti didžiulės pasaulinės katastrofos atveju. „Paskutiniosios teismo dienos” sandėlis jau įrodė savo svarbą: 2015-aisiais šiek tiek sėklų buvo skirta Sirijos mokslininkams, karinio konflikto metu siekusiems padauginti sėklų.
9. Svalbarde dienos metu galima regėti šiaurės pašvaistę
Gerai žinoma, kad norint pamatyti šiaurės pašvaistę reikia tamsos ir keliauti į Šiaurę. Tačiau Svalbardas taip nutolęs į Šiaurę, kad žiemą saulė čia nepakyla ištisus keturis mėnesius. Iš jų beveik tris mėnesius visą dieną būna visiškai tamsu, tad galima bet kuriuo dienos metu išvysti šiaurės pašvaistę. Spalį ir vasarį dienomis galima mėgautis stulbinama melsva Arkties šviesa, o naktį medžioti šiaurės pašvaistę.
10. Svalbarde neleidžiama numirti
Dėl Svalbarde esančio amžinojo įšalo laidoti žemėje čia negalima, nes kūnai paprasčiausiai nesuyra. Visgi čia yra mažos kapinaitės, tačiau šeštajame dešimtmetyje jose laidoti nustota. Viena iš priežasčių – baimė, kad nesuirstančiuose kūnuose vis dar gali būti viruso, prieš keletą dešimtmečių nužudžiusio septynis kalnakasius, pėdsakų.
11. Svalbarde negalima gimdyti
Tolimojoje Šiaurėje gyvenimo rato nėra: čia negalima ne tik mirti, bet ir gimti. Nėščios moterys likus kelioms savaitėms iki numatyto gimdymo termino privalo keliauti gimdyti į žemyną.
Tačiau Longyearbyene gyvena daug vaikų. Pagrindinėje miesto gyvenvietėje yra vaikų darželis, mokykla ir jaunimo klubas.
12. Atėjus į pastatą reikia nusiauti batus
Ši tradicija atkeliavo iš tų laikų, kai vieninteliai Longyearbyene gyvenę žmonės buvo kalnakasiai. Kad į pastatų vidų nepakliūtų juodų dulkių, tapo įprasta prie durų nusiauti batus.
Tradicija tebegyvuoja ir šiandien. Daugelyje muziejų ir viešbučių prašoma nusiauti batus. Paprastai tam skiriama lentyna arba visas kambarėlis, o viduje dažnai pasiūlomos šlepetės.
Parengta pagal lifeinnorway.net ir thelocal.no.
