Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė smarkų priešiškumą Švedijos prisijungimo prie NATO idėjai ir pavadino galimą šios šalies naryste aljanse „grėsme”, kuri turėtų būti „pašalinta”.
„Jei Švedija prisijungs prie NATO, tai neigiamai paveiks mūsų santykius, nes tokiu būdu karinis blokas iš Švedijos pusės priartėtų prie mūsų. Mes tai vertinsime kaip papildomą grėsmę Rusijai ir svarstysime, kaip šią grėsmę būtų galima pašalinti”, – naujienų agentūrai „Itar-Tass” aiškino V. Putinas.
Rusijos valdžia NATO plėtrą šalia ar netoliese Rusijos sienų nuolat vertino kaip pasikėsinimą į juos, tuo tarpu tai neretai būna siekis apsisaugoti nuo Rusijos karinio įsiveržimo, kaip kad nutiko Ukrainoje 2014-aisiais. Šiuo metu nauja NATO nare taps tik Juodkalnija, o Švedija ir jos kaimynė Suomija lieka neutralios. Šiuo metu visos trys Baltijos šalys ir Rusija išlieka tomis NATO narėmis, kurios turi sieną su Rusija.
Praėjusiais metais Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Stokholme pareiškė, kad Rusija imsis karinio atsako į galimą Švedijos prisijungimą prie NATO. Praėjusį ketvirtadienį V. Putinas detalizavo, koks tas atsakas galėtų būti.
„Tai nebūtinai reiškia, kad mus užvaldys isterija ir į Švediją nukreipsime branduolines raketas. Tačiau esame įsipareigoję imtis veiksmų, nes tokią padėtį matome kaip grėsmę Rusijai”, – teigė V. Putinas.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad „tik nesveikas žmogus” galėtų įsivaizduoti, jog Rusija užpuls Švediją, tačiau pabrėžė, kad Švedijos narystė NATO šios šalies gynybiniams pajėgumams pridėtų „visišką nulį”.
Gruodį Rusijos ambasadorius Švedijoje Victoras Tatarintsevas Švedijos nacionaliniam transliuotojui tvirtino, jog Maskva „neturi jokių planų įsiveržti į Švediją”.
Tiek Švedija, tiek Suomija tęsia bendradarbiavimą su NATO, tačiau nesiekia narystės, nors kalbos apie jų galimą narystę aljanse netyla nuo to laiko, kai Rusija okupavo Krymą.
Švedija plečia savo karinius pajėgumus ir vykdo pratybas drauge su NATO, tuo tarpu Rusija demonstruoja vis agresyvesnį elgesį Baltijos regione, pažeidinėja kaimyninių valstybių oro erdvę.
Pastaraisiais metais santykiai tarp Švedijos ir Rusijos buvo šalti. Švedijos saugumo tarnybos pranešė, jog šalyje veikia rusų slaptieji agentai, o Rusija atsakydama apkaltino Švediją „Jameso Bondo teorijų” rezgimu užuot pasinaudojus diplomatiniais kanalais savo baimėms aptarti.
Praėjusį gruodį Rusijos ambasadorius Stokholme tvirtino, kad jo šalis neturi jokių planų įsiveržti į Švediją, tad „Švedijos gyventojai gali miegoti ramiai”.
Švedijos vyriausybės praėjusį rugsėjį užsakytas tyrimas parodė šalies narystės NATO privalumus, tačiau Stokholmas paneigė kalbas, kad bus siekiama narystės. „Mūsų neutrali politika puikiai veikia”, – tuomet sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstroem. Ministrė aiškino, jog prisijungimas prie NATO „sukeltų Švedijai įvairiausių grėsmių, ir mes nemanome, kad tai yra teisinga kryptis”.
Parengta pagal Newsweek, thelocal.se ir AP.
