Daugelis atgal siunčiamų migrantų neturi tvarkingų dokumentų arba nenori pateikti prieglobsčio prašymų Vokietijoje, tikėdamiesi patekti į Skandinavijos šalis.
Po naujametinių išpuolių Kelne, dėl kurių buvo apkaltinti migrantai, Vokietijos kanclerė Angela Merkel susiduria su didėjančiu spaudimu.
Didžioji dalis atgal į Austriją siunčiamų migrantų yra iš Afganistano, Maroko ir Alžyro.
Austrijos policijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad gruodį atgal būdavo siunčiama apie 60 asmenų kasdien, o nuo sausio pradžios šis skaičius išaugo iki 200 migrantų.
Pastarąją savaitę populiariu migrantų kelionės tikslu tapusi Švedija nusprendė sumažinti atvykstančiųjų skaičių, įvesdama keliauninkų iš Danijos kontrolę.
Pagal pareigūnų ataskaitą, beveik visi užpuolikai, naujametinę naktį dalyvavę nusikalstamoje veikloje Kelne, yra afrikiečiai arba arabai.
Austrija neįsileis ekonominių migrantų
Austrija taip pat imsis griežtesnių veiksmų, tačiau pasienyje, kad į šalį nepatektų ekonominiai migrantai, pranešė šalies kancleris Werneris Faymannas, skelbia „Reuters“.
Tokiomis priemonėmis bus siekiama sumažinti į šalį atvykstančių žmonių srautą.
Pastaraisiais metais dešimtys tūkstančių žmonių, bėgančių nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, Afganistane ir kitose šalyse, atvyko į Austriją. Daugelis jų iš ten toliau keliavo į Vokietiją.
2015 m. beveik 90 tūkst. atvykėlių prašė prieglobsčio Austrijoje. Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius išaugo tris kartus.
Su Austrijos laikraščiu „Krone“ kalbėjęs W. Faymannas teigė, kad atėjo laikas imtis kito plano, pagal kurį būtų glaudžiau bendradarbiaujama su Vokietija siunčiant ekonominius migrantus atgal ir mažinant bendrą atvykėlių skaičių.
Anot jo, Austrija turi išnagrinėti teisinę sistemą, leidžiančią atskirti karo pabėgėlis nuo ekonominių migrantų.
„Bet kokiu atveju vienas dalykas yra aiškus. Netrukus mes pradėsime aktyviau veikti pasieniuose. Vokiečiai taip pat imsis veiksmų“, – tikino W. Faymannas, dar pastarąjį mėnesį raginęs pradėti aktyvesnę migrantų deportaciją.
lrt.lt
