Lietuvos eksportas pastaraisiais metais auga, o tam įtakos turi dar intensyviau partnerių ieškančios Skandinavijos ir ES rinkos. Ir nors Skandinavijos šalių negalėtume priskirti prie aktyviausių Lietuvos ekonominių partnerių, tačiau prekybiniai mainai vyksta nepaisant komplikuotos padėties Skandinavijos šalių NT rinkoje bei aukštos palyginamosios bazės. Eksporto plėtoti nebūtų įmanoma be logistikos paslaugų, tad ką svarbu žinoti ketinantiems užmegzti ryšius su Skandinavijos valstybėmis?
Pirmieji etapai norint bendradarbiauti su Skandinavijos rinka – gebėti pasiūlyti aukštos kokybės produkciją, rasti patikimus prekybos partnerius, suderinti bendradarbiavimo detales ir kt. Kitas etapas – krovinių paieška internetinėje svetainėje ar kitais patikimais būdais. Tačiau daugelis vežėjų vis tik juda Vakarų Europos ar Rytų kryptimis, vengdami Skandinavijos. Dėl kokių priežasčių galėjo susiklostyti tokia situacija? Norint tai išsiaiškinti, svarbu panagrinėti kiekvienos Skandinavijos šalies verslo aplinką ir geografiją:
- Bene paprasčiausiai kroviniai nugabenami į Daniją: atstumas nuo Lietuvos iki Danijos – apie 2 tūkst. km, važiuojant per kaimyninę Lenkiją bei Vokietiją.
- Į Suomiją iš Lietuvos vilkikai keliauja per Latviją ir Estiją. Lengviausia į šalį patekti per Talino uostą. Suomija vilkikais pasiekiama greičiausiai iš visų Skandinavijos šalių.
- Į Švediją krovininis transportas iš Lietuvos dažniausiai keliamas jūra – keltais iš Klaipėdos arba Rygos. Kitas variantas – važiuoti sausumos keliais per minėtąsias Lenkiją, Vokietiją, iš Danijos Švediją pasiekiant šalis sujungiančiu 7,8 km ilgio Eresundo tiltu.
- Norvegija įprastai pasiekiama keltu, toliau per kelias valandas įveikiami ir Švedijos keliai. Kelionė ilgiausiai užtrunka, jei kroviniai vežami Norvegiją – ji itin kalnuota, tad tą patį atstumą, kurį Europos keliais vilkikų vairuotojai įveikia per 1 val., čia nuvažiuoja per 1,5–2 val.
- Su Islandija užmegzti prekybinius ryšius yra sudėtingiausia. Į šią šalį kroviniai gabenami tik dviem būdais – lėktuvais arba laivais. Dažniausiai samdomos tarptautinius pervežimus vykdančios kompanijos, optimizuojančios kelių užsakovų krovinius ir parenkančios pigiausią bei greičiausią krovinių pristatymo būdą.
Sudėtingiau rasti, kas nugabens pavojingus krovinius
Vežėjai į Skandinaviją pristato beveik visų tipų, įskaitant ir pavojingus, krovinius, tačiau pasigilinus ir susisiekus su kompanijų atstovais paaiškėja, kad visgi dauguma kompanijų veža tik 2–6 ir 8–9 klasėms priskiriamus krovinius, o 1 klasei priskiriamų sprogstamųjų medžiagų ir radioaktyviųjų 7-osios klasės medžiagų daugelis kompanijų eksportuoti neapsiima. Dažniausiai šių dviejų klasių pavojingų krovinių gabenimas neatsiperka, nes reikia ne tik specialaus transporto bei apmokyto personalo, bet ir galybės pažymų, kitų dokumentų. Antra, nedidelė ir šių rūšių pavojingų krovinių gabenimo paklausa, tad prireikus susiduriama su daugybe kliūčių.
Negabaritinių krovinių gabenimo į Skandinavijos šalis galimybės
Kelių transportas geriausiai pritaikytas standartinių dydžių supakuotiems kroviniams vežti, o ir puspriekabės – standartinių matmenų. Puspriekabes konstruojančios kompanijos kruopščiai apskaičiavo, kiek vidutiniškai vadinamųjų europalečių galėtų tilpti į puspriekabę optimaliai išnaudojant erdvę (pvz., dažniausias kiekis – 34, ilgis – daugiau nei 13,5 m, plotis – iki 2,5 m, dažniau – mažesnis).
Deja, vykstant prekybiniams mainams tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių, ne visus krovinius galima sutalpinti į įprastas vilkikų puspriekabes. Norint pristatyti negabaritinius krovinius iš Lietuvos į Skandinaviją ir atvirkščiai, reikia žinoti krovinio svorį, gabaritus ir konsultuotis su logistikos kompanijomis dėl geriausio krovinio transportavimo būdo. Stambūs kroviniai į Skandinavijos šalis dažniausiai plukdomi jūrų keliais, o uostus pasiekia specialiai suderinus maršrutą, vengiant tiltų, viadukų ir kitų kliūčių.
