Nors dauguma Švedijoje apsistojusių prieglobsčio prašytojų yra patenkinti jiems suteiktomis gyvenimo sąlygomis, visgi nemažą dalį jų neramina ilgas laukimas, kol bus suteiktas leidimas gyventi. Tą rodo naujas tyrimas.
Didžioji dauguma (84 procentai) apklaustųjų išreiškė norą pasilikti Švedijoje, nors tik pusė jų tiki, kad čia jiems pasiseks.
Tyrimą atliko „Expressen”, buvo apklausta 1691 asmuo 18 Švedijos pabėgėlių centrų. Paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų norėtų visam laikui įsikurti Švedijoje. Visgi septyni procentai pasisakė norintys grįžti namo, kai tik aplinkybės leis tokią galimybę.
Troškimas grįžti namo taip pat priklauso nuo to, iš kur yra kilę prieglobsčio prašytojai. Nė vienas somalietis neišreiškė noro grįžti į savo tėvynę, tuo tarpu 13 procentų apklausoje dalyvavusių iraniečių ir 11 procentų sirų teigė norintys kažkada ateityje sugrįžti į gimtąją šalį.
51 procentas apklaustųjų patikino esantys patenkinti gyvenimo sąlygomis pabėgėlių centruose, o trečdalis jų pažymėjo, kad yra „labai patenkinti”.
Visgi yra ir nepatenkintų gyvenimo sąlygomis, ypač jei tai sietina su ilgu laukimu, kol bus suteiktas leidimas gyventi.
Kiek daugiau nei trečdalis respondentų teigia, kad išmoka, kurią suteikia Švedijos migracijos tarnyba („Migrationsverket”), nepadengia jų svarbiausių išlaidų. Apie 30 procentų pažymėjo esantys nusivylę, nes neturi galimybės dirbti ir mokytis švedų kalbos.
Ilgas sprendimo dėl prieglobsčio paraiškos laukimas daugeliui jo prašytojų sukelia stresą. „Migrationsverket” pranešė, kad ilgas laukimo laikas 2016-aisiais buvo didžiausias iššūkis organizacijai. Kol kas iš daugiau nei 163000 šiais metais gautų prieglobsčio prašymų peržiūrėta buvo mažiau nei pusė. Manoma, kad ir kitais metais laukimo laikotarpis bus ilgas ir sieks 14–15 mėnesių
Parengta pagal thelocal.se. ir TT.
