Apsipirkinėjimo kelionės į Švediją – gana įprastas dalykas nemažai daliai Norvegijos gyventojų. Tačiau dabar, panašu, situacija apsivertė aukštyn kojomis ir ryškėja nauja tendencija: jų šalyje kylant kainoms, švedai vyksta į Norvegiją apsipirkinėti ir tokiu būdu mėgina sumažinti išlaidas maisto prekėms.
Norvegijoje yra pakankamai populiarus reiškinys, turintis senas tradicijas ir vadinamas harryhandel. Tai kelionė per sieną apsipirkti ir pasinaudoti mažesnėmis kainomis Švedijoje.
Tačiau pastaruoju metu Švediją ištikęs maisto kainų šuolis šią tendenciją apverčia: dabar jau švedai keliauja į Norvegiją.
Norvegijoje metinis maisto ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas vasario mėnesį sumažėjo nuo 12 iki 8,8 proc. Tai yra gerokai mažiau, lyginant su kainų augimu kaimyninėse šalyse.
Štai Švedijoje per tą patį laikotarpį metinis maisto kainų padidėjimas siekė 21,6 proc., todėl vis daugiau švedų vyksta į Norvegiją apsipirkti pigesnio maisto.
Be to, Norvegijos krona gerokai susilpnėjo Švedijos kronos atžvilgiu. Imant laikotarpį nuo dabar iki praėjusių metų vasario Norvegijos krona Švedijos kronos atžvilgiu nukrito septyniais procentais.
Tarp produktų, kurie šiuo metu Norvegijoje yra pigesni bei Švedijoje, išskiriami bananai, brokoliai, raudonieji pipirai, morkos, apelsinai, sausi pusryčiai ir sauskelnės.
Netoli Švedijos sienos esančio norvegiško prekybos centro „Rema 1000“ vadovas pasakoja, kad pastaruoju metu tarp sieną kertančių Švedijos pirkėjų buvo populiarūs pieno produktai ir norvegiškos jūros gėrybės.
Kas nulėmė kainų skirtumą?
Egzistuoja keletas priežasčių, nulėmusių, kad Švedijoje maisto kainos išaugo labiau nei Norvegijoje.
Dėl Norvegijos muitų žemės ūkio produktams Norvegija yra labiau apsaugota nuo tokių produktų kaip, tarkime, sūris ir pienas tarptautinių kainų svyravimų. Tarkime, Norvegijoje nėra švediškų sūrių – nekonkuruojama su švediška sūrių pramone. Dėl tokios žemės ūkio politikos pasirinkimas Norvegijoje tampa mažesnis, o tokie sūriai kaip parmezanas – labai brangūs.
Paprastai tai reikšdavo, kad Norvegijoje dėl mažesnės konkurencijos maisto kainos būdavo didesnės, tačiau dabar tai gali padėti šioje šalyje išlaikyti žemesnes tam tikrų produktų kainas.
Be to, prie kainų pokyčių gali prisidėti ir konkurencija tarp prekybos tinklų.
Antras pagal dydį Norvegijoje tinklas „Kiwi“ vasarį nusprendė kainų nekelti. Tai privertė ir „Coop Extra“ bei „Rema 1000“ pasekti šiuo pavyzdžiu. Prekybos centrai Norvegijoje didmenines kainas paprastai didina du kartus per metus: vieną kartą vasarį, kitą – liepą. Drauge visi šie trys tinklai apima 70 proc. rinkos, todėl toks jų sprendimas išties turi įtakos bendrai kainų situacijai.
O štai maisto kainos Švedijoje patyrė didžiausią šuolį nuo šeštojo dešimtmečio. Maisto kainos Švedijoje kyla labiausiai iš visų Šiaurės šalių. Kiaušinių, pieno produktų, riebalų kainos padidėjo daugiau nei 30 proc. Cukrus pabrango kiek mažiau nei 50 proc., o žiediniai kopūstai ir porai tapo maždaug 80 proc. brangesni nei prieš metus.
„Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose maisto produktų kainos taip pat labai išaugo, bet ne tiek, kaip dabar“, – pažymi Švedijos centrinio statistikos biuro (SCB) kainų statistikos specialistas Johnas Eliassonas.
Konkurencijos trūkumas tarp Švedijos prekybos centrų ir prekių importo kainų padidėjimas laikomi pagrindiniais veiksniais, nulėmusiais kainų kilimą.
Apsipirkti Švedijoje – vis dar pigiau
Vertinant šiuos naujausius kainų pokyčius, gali kilti klausimas, ar apsipirkinėjimo kelionėms iš Norvegijos į Švediją jau ateina galas.
Visgi, vertinant bendrą situaciją, tiek patiems švedams, tiek netoli Švedijos sienos gyvenantiems norvegams apsipirkti vis dar pigiau Švedijoje.
Tačiau pirkėjams reikia būti atidesniems, nes Švedijoje pigiau jau nebe viskas, kaip buvo dar prieš metus.
„Maistas Norvegijoje veikiausiai nėra pigesnis, bet maisto produktų kainų augimas Norvegijoje per pastaruosius metus buvo gerokai mažesnis nei Švedijoje“, – aiškina prekybos pramonės organizacijos „Virke“ prekybos centrų sektoriaus vadovas Bendikas Solumas Whistas.
Spaudimas Švedijos prekybos centrų tinklams
Prieš kurį laiką Švedijos finansų ministrė Elizabeth Svantesson pareiškė, kad „sunku suprasti“, kodėl maisto kainos Švedijoje auga daug greičiau nei kaimyninėse šalyse, taip sukeldama spaudimą tradiciniam Švedijos prekybos centrų tripoliui – ICA, „Coop“ ir „Axfood“.
„Kadangi švedų pirkinių krepšeliai per vienerius metus pabrango daugiau nei 20 proc., o tokio šuolio kitur nebuvo, manau, ateina metas užduoti klausimus“, – sakė ministrė.
Švedijos prekybos centrų sektorius yra mažiau konkurencingas nei daugelyje kitų Europos šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Prancūzija ar Vokietija. Vokietijos „Lidl“ yra vienintelis ryškus užsienio konkurentas, kuriam pavyko įsiveržti į rinką. Yra nuomonių, kad dėl konkurencijos stokos Švedijos prekybos centrai gali lengviau perkelti didėjančias išlaidas ant vartotojų.
„Mažmeninės prekybos sektoriuje gaunamas rekordinis pelnas, – tvirtino kairiosios idėjų grupės „Katalys“ lyderis Danielis Suhonenas. – Jei darbuotojai mato, kad jų išlaidos labai išauga, o atlyginimai nedidėja, galbūt prekybos centrų „Ica“ ir „Coop“ vadovai turėtų pagalvoti, kad ir jų pelnas neturėtų didėti.“
Bet ar iš tiesų dėl kainų augimo kalti prekybos centrai?
E. Svantesson pirmtakas finansų ministro poste Mikaelis Dambergas praėjusiais metais pavedė Nacionaliniam ekonominių tyrimų institutui atlikti specialų tyrimą, kad išsiaiškintų, ar Švedijos prekybos centrai apsaugo savo pelno maržas vartotojų sąskaita.
Gruodį paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad kylančios kainos prekybos centruose atspindi kronos silpnumą, o ne perteklinį pelną.
„Menkai tikėtina, kad visos įmonės vienu metu elgsis nesąžiningai, – pažymėjo instituto generalinis direktorius Albinas Kainelainenas. Tai nereiškia, kad atskiri mažmenininkai to nepadarė atskirų produktų atžvilgiu, bet bendros tendencijos mes nematome.“
„Jei pažvelgtume į tokių būtinųjų prekių kaip maisto produktai importo kainas, pamatytume, kad per pastaruosius metus jos labai padidėjo – maždaug 20 proc. Taigi jos kilo daug greičiau nei VKI [vartotojų kainų infliacijos] skaičiai“, – aiškina „Swedbank“ vyresnysis analitikas Jörgenas Kennemaras.
Pasak jo, konkurencijos trūkumas tarp Švedijos prekybos centrų „nėra nauja problema“.
„Ir jei pažvelgtume į situaciją prieš vienerius ar dvejus metus, pamatytume, kad kainų kilimas Švedijoje tada nebuvo toks jau didelis ir staigus. Tik per pastaruosius metus Švedijoje maisto kainos labai išaugo, palyginti su tokiomis kitomis šalimis kaip Norvegija, Suomija ir Danija, bet manau, kad šis kainų augimas yra susijęs su silpna krona. Švedijoje valiutos svyravimų poveikis yra daug didesnis nei Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje“, – pridūrė J. Kennemaras.
Karin Brynell, Švedijos maisto mažmenininkų federacijos vykdomoji direktorė, taip pat tvirtina, kad nėra įrodymų dėl „užkulisinių susitarimų didinti maisto produktų kainas“.
„Mes manome, kad iš tikrųjų tai yra kažkokios iškreiptos diskusijos, kad tokie dalykai yra įteigiami. Juk didmeninė produktų kaina išaugo labiau nei vartotojų mokama kaina. Šiuo metu visi iš paskutiniųjų konkuruoja dėl sumažėjusios vartotojų perkamosios galios“, – atkreipia dėmesį K. Brynell.
Prekybos centrų tinklų reakcija
Reaguodami į spaudimą, Švedijos prekybos centrų tinklai „Ica“ ir „Coop“ pažadėjo sumažinti įvairių prekių kainas po to, kai praėjusią savaitę panašų žingsnį žengė „Lidl“.
Pirmadienį „Ica“ pranešė nuo balandžio 11-osios sumažinsianti daugiau nei trijų šimtų prekių kainas nuo 5 iki 25 proc. Teigiama, kad mažės tokių prekių kaip duona, paukštiena, sūris, sūdyta mėsa, padažai, džiovinti produktai, kūdikių maistas ir higienos produktai kainos.
„Ica“ yra didžiausias Švedijos prekybos centrų tinklas, užimantis apie 36 proc. rinkos. „Ica“ franšizės gavėjams leidžiama savarankiškai nustatyti savo kainas, todėl atpigintų prekių skaičius ir faktinė jų kaina atskirose tinklo parduotuvėse skirsis.
Kainas sumažinti nuspręsta po to, kai finansų ministrė E. Svantesson paragino Švedijos prekybos centrus sekti „Lidl“ pavyzdžiu. Šis tinklas, kuriam priklauso apie 5–6 proc. rinkos, praėjusią savaitę paskelbė, kad nuo kovo 27 dienos sumažins ir įšaldys daugiau nei šimto prekių kainas.
„Coop“ pirmadienį taip pat paskelbė, kad savo nariams 12 procentų sumažins visų šviežių vaisių ir daržovių kainas. „Coop“ kainų mažinimas prasidės kovo 30 dieną ir galios visą balandį.
Parengta pagal thelocal.se, svt.se ir expressen.se.
