Švedijos užimtumo tarnyba paragino darbdavius apsvarstyti galimybę samdyti ribotais švedų kalbos įgūdžiais pasižyminčius darbuotojus, kad tokiu būdu užpildytų laisvas darbo vietas, mat nauji statistiniai duomenys rodo mažėjantį nedarbą ir darbo jėgos trūkumą.
Rugsėjo pabaigoje Švedijos valstybinėje užimtumo tarnyboje (Arbetsförmedlingen) bedarbiais buvo užregistruoti iš viso 388 000 žmonės. Tai 77 000 mažiau nei tą patį mėnesį praėjusiais metais. Per metus šis skaičius sumažėjo nuo 9 proc. iki 7,5 proc.
Tačiau, kaip praneša tarnyba, stinga kvalifikuotų darbuotojų. Rugsėjį tarnybos puslapyje buvo paskelbta 124 000 darbo skelbimų. O štai praėjusiais metais tokiu laiku skelbimų buvo apie 60 000, prieš dvejus metus – 80 000.
„Dar iki pandemijos buvo juntamas kvalifikuotos darbos jėgos, pavyzdžiui, virtuvės šefų, inžinierių, slaugytojų padėjėjų, trūkumas. Dabar, kai darbo rinka vėl suaktyvėjo, darbuotojų trūkumas ir vėl yra pastebimas“, – pažymima Arbetsförmedlingen pranešime.
Darbdaviai taip pat patiria sunkumų užpildydami tam tikras didelės kvalifikacijos nereikalaujančias darbo vietas. Tarkime, stinga padavėjų. Viena iš galimų tokio trūkumo priežasčių yra tai, kad daugelis restoranų ir viešbučių sektoriaus darbuotojų pandemijos metu buvo laikinai atleisti ir, nelaukdami situacijos pagerėjimo, susirado darbą kitame sektoriuje.
Rugsėjo mėnesį bedarbiais įregistruoti buvo daugiau nei 219 000 užsienyje gimusių gyventojų. Tai mažiau nei praėjusiais metais, kai buvo įregistruota 248 000 užsienyje gimusių bedarbių, tačiau daugiau nei darbo ieškančių švedų, kurių yra 168 000. Remiantis užimtumo tarnybos ataskaita, daugiau nei 177 000 bedarbių yra gimę šalyse, esančiose už Europos ribų.
Darbo ieškančių asmenų, atvykusių iš ne Europos valstybių, skaičius nuo praėjusių metų rugsėjo sumažėjo – tada jų buvo 197 000. Visgi toje pačioje grupėje išaugo ilgalaikis nedarbas. Praėjusį mėnesį užfiksuota, kad daugiau nei 96 000 ne europiečių kilmės gyventojų darbo neturėjo mažiausiai metus. Tai 5 000 daugiau nei tuo pačiu laiku praėjusiais metais.
Arbetsförmedlingen perspėja, kad maždaug trečdalis įregistruotų bedarbių neturi vidurinio išsilavinimo, kuris Švedijoje teoriškai yra savanoriškas, tačiau praktiškai – privalomas, mat daugumoje darbo skelbimų pateikiamas toks reikalavimas.
Tarnybos ataskaitoje priduriama, kad daugelis darbo ieškančių asmenų nėra pasiekę dažnai reikalaujamo švedų kalbos lygmens, todėl darbdaviai raginami stengtis atlaidžiau žiūrėti į šį reikalavimą, kad galėtų pritraukti ir išlaikyti darbuotojus.
„Tikriausiai vertėtų peržvelgti reikalavimų darbuotojams sąrašą. Pagalvokite, kokį žmogų geriau samdyti: ar neturintį reikiamos patirties, ar jos turintį, bet prasčiau mokantį švediškai“, – aiškino Arbetsförmedlingen analitikė Annika Sundén.
Pastaraisiais metais Švedijoje apskritai išaugo ilgalaikis nedarbas. Praėjusį mėnesį ilgalaikių bedarbių šalyje buvo daugiau nei 186 000. Tiesa, tai jau kiek mažiau nei vasaros rekordas – tada ilgalaikių bedarbių skaičius buvo pasiekęs 190 000.
Parengta pagal thelocal.se.
