Vienas žymiausių Danijos epidemiologijos srities specialistų teigia, kad koronaviruso pandemija Švedijoje „gali būti pasibaigusi”, nes visuomenėje susiformavo imunitetas, nors jam dar ir toli iki reikiamo 60 proc. slenksčio.
„Kai kurie dalykai rodo, kad švedai įgijo imuniteto ligai elementą, kurio drauge su kitomis taikomomis priemonėmis, užkertančiomis kelią viruso plitimui, pakanka tam, kad nuslopintų ligą”, – teigia Kopenhagos Nielso Bohro instituto biologinės įvairovės profesorius Kimas Sneppenas.
Šiuo metu Švedija fiksuoja mažesnius atvejų skaičius nei Danija. Tačiau K. Sneppenas pripažįsta, kad Švedijoje mirčių skaičius balandį, gegužę ir birželį buvo gerokai didesnis nei Danijoje.
„Jie sumokėjo tokią kainą. Kita vertus, gali būti, kad dabar epidemija Švedijoje baigėsi”, – teigia profesorius.
Drauge su Lone Simonsen iš Roskildės universiteto K. Sneppenas sukūrė modelį, skirtą pandemijos trajektorijai Švedijoje ir Danijoje paaiškinti. Šiame modelyje pabrėžiama plačiai virusą paskleidžiančių asmenų svarba – tai gyventojų mažuma, tačiau jie virusą paskleidžia neproporcingai plačiai.
Tyrimas, kurį rugpjūtį paskelbė Tomas Brittonas iš Stokholmo universiteto, paskaičiavo, kad jei darytume prielaidą, jog pirmiausia užsikrečia aktyviausi ir labiausiai bendrauti mėgstantys visuomenės nariai, tada pilno imuniteto slenkstis gali būti žemesnis ir siekti 43 proc. gyventojų – gerokai mažiau nei 60 ar 70 proc., kas epidemiologijoje laikoma įprastu slenksčiu.
„Vos 20 proc. imunitetas reiškia pakankamai didelį skirtumą, nes apsikrėtę epidemijos pradžioje buvo jautriausi koronavirusui ir socialiai aktyviausi”, – aiškina T. Brittonas.
Praėjusią savaitę vyriausiasis Danijos epidemiologas Kåre Mølbakas perspėjo, kad Danija vis dar išgyvena „pirmąją viruso bangą”, nes pavasario bangai neužteko laiko „visiškai išsivystyti, mat žmonės buvo apsnūdę”.
Aarhuso universiteto biomedicinos profesorius Sørenas Riis Paludanas teigia, kad randasi vis daugiau įrodymų, leidžiančių spręsti, jog Švedijos visuomenės sveikatos agentūra veikiausiai pasirinko tinkamą strategiją, leidusią kontroliuoti imuniteto vystymąsi.
„Galima teigti, kad buvo pasirinktas tinkamas variantas, tačiau pradžioje strategijai buvo pasirengta prastai, nepavyko apsaugoti pažeidžiamiausių”, – aiškina profesorius.
Tačiau kiti teigia, kad protrūkių rizika Švedijoje tebėra.
„Nemanau, kad jau galima atmesti tą variantą, jog Švedijoje situacija suprastės taip, kaip Danijoje”, – sako Aarhuso universiteto virusologijos profesorius Allanas Randrupas Thomsenas.
Parengta pagal thelocal.se.
