Naujas Švedijos administracinės tarybos atliktas tyrimas perspėja, kad pažeidžiamos žmonių grupės Švedijoje sunkiai randa gyvenamąją vietą, mat būstai yra skiriami prieglobsčio ieškotojams. Tačiau šalies apgyvendinimo ir skaitmeninės raidos ministras tvirtina, kad tikroji problema yra ta, jog savivaldybės pastato per mažai būstų.
Tyrime, prie kurio prieigą turi transliuotojas SVT, nurodoma, kad apie 60 procentų Švedijos savivaldybių tvirtina patyrusios „išstūmimo efektą”, kuomet kitoms pažeidžiamoms grupėms sudėtinga susirasti būstą, nes apgyvendinimo pirmenybė suteikiama prieglobsčio prašytojams.
„Visos šios situacijos pasekmė tokia, kad kiti, kuriems reikalingas būstas, jo negauna. Mes nesame įsipareigoję aprūpinti juos būstu”, – SVT sakė Hässleholmo savivaldybės socialinių paslaugų vadovas Thedas Carlssonas.
Pasak jo, paveiktos grupės yra studentai, jauni žmonės, taip pat žmonės, turintys ilgiau pasilikti gydymo įstaigose, nes jiems nėra kur gyventi.
Situacija gali dar labiau pablogėti, kadangi Švedijos savivaldybės apskaičiavo, kad per kitus metus bus privaloma suteikti būstą maždaug 100000 žmonių, turinčių leidimą gyventi šalyje.
Apgyvendinimo ir skaitmeninės raidos ministras Peteris Erikssonas visgi tvirtina, jog savivaldybės šiuo atveju bando nusimesti kaltę nuo savęs.
„Tai yra klaidingas apibūdinimas. Savivaldybės neša atsakomybę už apgyvendinimo užtikrinimą ir privalo užtikrinti, kad kiekvienas turėtų namus. Tiesa, dauguma tuo ir rūpinasi”, – naujienų agentūrai TT sakė ministras.
Pasak jo, problema ta, kad kai kurios savivaldybės ir valstybinės apgyvenimo kompanijos nestato tiek būstų, kad būtų patenkintas per artimiausius metus dar labiau išaugsiantis poreikis.
„Būsto trūkumo problema negali būti išspręsta greitai. Kol išspręsime bėdą, kuri pamažu kaupėsi 20 metų, tikrai užtruks”, – neabejoja ministras.
Parengta pagal thelocal.se.
