Švedija patiria didžiausią infliaciją per 30 metų. Tad kas slypi už kainų kilimo ir ką šiuo klausimų gali padaryti šalies vadovybė?
Vienas pagrindinių veiksnių yra naftos ir dujų kainų augimas, paskatinęs transporto ir gamybos sąnaudų augimą visame pasaulyje, o tai daugiau ar mažiau padidino ir kainas.
COVID-19 pandemija taip pat sutrikdė prekių gamybos ir transportavimo procesus, o tai nulėmė prekių trūkumą, mat panaikinus ribojimus gerokai išaugo paklausa.
Kai kurių šalių vykdomos fiskalinės ir monetarinės politikos ypatumai taip pat turi įtakos.
Vyresnysis SEB banko ekonomistas Robertas Bergqvistas aiškina, kad Švedija iš tiesų netgi patiria šiek tiek mažesnę infliaciją nei kitos valstybės.
„Viena iš priežasčių, kodėl Švedijoje infliacija yra mažesnė, yra ta, kad mūsų šalyje atlyginimų augimas yra lėtesnis, mat turime atlyginimų susitarimus, kurie galioja nuo trejų iki ketverių metų“, – pažymi R. Bergqvistas.
Visgi kovo mėnesį infliacija Švedijoje pasiekė 6,1 proc. – tai aukščiausias lygis per daugiau nei 30 metų.
Kaip rodo naujausia Švedijos statistikos tarnybos ataskaita, vartotojų kainų infliacija kovą pasiekė 6,1 proc. – tai daugiau nei bet kuriais metais po 1991-ųjų, kai infliacija buvo pasiekusi 7,8 proc.
„Infliacijos lygis šoktelėjo dėl bendrojo plataus kainų išaugimo, – aiškina Švedijos statistikos tarnybos statistikos ekspertė Caroline Neander. – Išaugo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos, bet užvis didžiausią poveikį turi didėjančios elektros ir degalų kainos.“
„Nordea“ banko Švedijos padalinio vyriausioji ekonomistė Annika Winsth sako besitikinti, kad Švedijos centrinis bankas (Riksbank) reaguos į sparčiai augančias kainas ir per pirmąją šių metų pusę padidins palūkanų normas. Ji taip pat įspėja, jog Švedijos namų ūkiai turėtų nusiteikti tolesniam kainų augimui.
„Infliacija ir toliau auga, tikėtina, kad balandį bus fiksuojami dar didesni skaičiai, todėl tiek namų ūkiams, tiek verslams reikia tą turėti omenyje“, – sakė A. Winsth.
Kovą užfiksuoti infliacijos skaičiai buvo didesni, nei numatė dauguma analitikų – jie pralenkė netgi įspūdingą SEB prognozę.
Elektros kainos Švedijoje, lyginant su praėjusių metų kovu, išaugo 34 proc., degalų – 46,8 proc. Maisto prekių kainos išaugo vidutiniškai 5,8 proc., pieno produktų – 6,8 proc.
Pasak vyriausiojo SEB banko ekonomisto Jenso Magnussono, dabartinę didelę infliaciją dar labiau išaugino tam tikrų metalų ir žaliavų trūkumas, didesnės išlaidos transportui ir pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimai.
„Viskas sustiprėjo rudenį augant energijos kainoms, o tada viskas dar labiau pablogėjo, kai Ukrainoje prasidėjo karas“, – aiškina J. Magnussonas.
Parengta pagal thelocal.se.
