Veido kaukių klausimas nėra išspręstas, tvirtina Švedijos visuomenės sveikatos tarnybos vadovas, pridurdamas, kad tarnyba niekada konkrečiai nerekomendavo jų dėvėti, tačiau visgi gali pateikti rekomendacijas dėl kaukių dėvėjimo tam tikrose situacijose.
Visuomenės sveikatos agentūros vadovas Johanas Carlsonas, aptardamas šį klausimą antradienio spaudos konferencijoje, pažymėjo, kad tarnyba mano, jog kaukės gali būti veiksmingos siekiant užkirsti kelią infekcijai, todėl gali būti rekomenduojamos ateityje tam tikrose situacijose.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis neseniai sakė: „Gali būti tam tikrų situacijų, kuriose veido kaukės gali tapti geru priedu prie kitų dalykų: kai prasideda protrūkis, vietose, kuriose neįmanoma išvengti būriavimosi ir panašiai, gali prireikti kaukių”.
Tolesnės veido kaukių dėvėjimo gairės, ypač situacijos, kuriose jos gali būti rekomenduojamos siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, bus išdėstytos būsimoje tarnybos ataskaitoje, kurią ji pateiks vyriausybei.
Tačiau, nors ir nerekomenduodamas jų kaip visuotinės priemonės, J. Carlsonas pažymėjo, kad kaukės yra veiksmingos siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.
„Visuomenės sveikatos tarnyba tikrai mano, kad kaukės yra veiksmingas būdas užkirsti kelią viruso plitimui, tačiau ši priemonė rekomenduojama sveikatos priežiūros ir slaugos sektoriuose. Bėda ta, kad kaukių nešiojimas plačiojoje visuomenėje yra gerokai sudėtingesnis klausimas – reikia nustatyti, kokiose situacijoje jos turėtų būti dėvimos ir kokį poveikį turi kitiems svarbiems mūsų strategijos ramsčiams”, – aiškino J. Carlsonas.
Šią vasarą atliktas tyrimas parodė, kad iš viso tik du procentai Švedijos gyventojų dėvi kaukes siekdami apsisaugoti nuo koronaviruso, tačiau ši dalis neturtingesnėse šalies vietovėse, kuriose paprastai yra gerokai daugiau žmonių iš užsienio, o būstuose gyvena daugiau asmenų, išauga iki 15 proc.
„Matau keletą pavojų dėl žmonių, kurie kaukes dėvi savo iniciatyva. Galbūt jie žino, kaip jas dėvėti saugiai. Tačiau kaukių dėvėjimas kaip pagrindinė mūsų strategijos dalis būtų problematiškas dalykas”, – sakė J. Carlsonas.
„Jeigu žmonės savanoriškai nori dėvėti kaukes ir gerai išmano situaciją, žinoma, tai nėra blogai. Neigiamas dalykas yra tai, kad norint rekomenduoti jas milijonams žmonių, kurie neišmano, kada ir kaip jas dėvėti, reikia plataus švietimo, be to, reikia atrasti konkrečias situacijas ir vietas. Esmė ta, kad reikia identifikuoti tinkamas situacijas ir vietas”, – vėliau patikslino J. Carlsonas.
Tinkamų situacijų nustatymas galėtų tapti atsaku į būsimus protrūkius, kai reikės įvesti griežtesnes priemones. Be to, tai gali apimti didelės rizikos situacijas, kai žmonės negali išvengti artimo kontakto – pavyzdžiui, vizitas pas gydytoją ar viešasis transportas piko metu.
Paklaustas, kodėl Visuomenės sveikatos tarnyba nutarė nerekomenduoti dėvėti kaukes tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, viešajame transporte piko metu, J. Carlsonas aiškino, kad tokiu būdu būtų užkrauta pernelyg didelė atsakomybė dėl rizikos įvertinimo, be to, išaugtų tikimybė, jog kompanijos ir asmenys užmirš atstumų išklaikymą.
„Aš nenoriu viešojo transporto kompanijoms pasakyti: „Kadangi dabar nešiosime kaukes, galima visiškai užpildyti autobusus”. Tada situacija pablogėtų. Galima rinktis kitus variantus – dažninti reisus, raginti žmones verčiau tą patį atstumą nueiti ar nuvažiuoti dviračiu – tokių dalykų poveikis bus geresnis nei kaukių”, – kalbėjo Visuomenės sveikatos tarnybos vadovas.
„Norime stebėti, kuria linkme vystysis situacija, ar žmonių srautai transporte didės, ar bus aiškių būriavimosi vietų. Be to, reikalingas diferencijavimas. Vyriausybė nurodė apžvelgti skirtingas priemones visoje šalyje. Ko gero, nebūtų protinga tą pačią rekomendaciją taikyti Göteborge ir mažesnėse vietovėse, kuriose nėra tokių problemų. Nenorime reikalauti naudoti kaukes ten, kur tai nebūtina”, – apibendrino J. Carlsonas, pridūręs, kad dėl fizinio kaukių nepatogumo atsiranda savotiškas nuovargis.
Parengta pagal thelocal.se.
