Švedijos lietuvių tarpe įspūdingas skaičius savarankiškus verslus (ir gyvenimus) bekuriančių tautiečių. Kas patiems švedams atrodo, yra sunkesnio kelio pasirinkimas, daug patogiau ir saugiau yra rinkis darbuotojo vietą. Registruotas verslas nuo pirmos dienos virsta ne tik naujo gyvenimo būdo, bet ir oficialios pozicijos visuomenėje statusu. Sakysite, koks tas statusas jeigu įmonė tik registruota ir banko sąskaitoje nuliai? Įmonės registracija asmenį palieka savarankiškai atsakyti už savo socialinius mokesčius, atima darbo įstatymo numatytą teisę į atostogas, nebelieka bedarbystės draudimo išmokų garanto, o kiekvienas kreipimasis į gydytoją paprastai būna lydimas klausimų, kodėl tu negali dirbti, juk “dirbi sau”? Švedijos savivaldybės ir jų finansuojamos organizacijos pristato nuosavus verslus kaip laisvę daryti tai, ką nori ir visišką laisvę planuoti savo laiką. Siūlomi nemokami kursai šalies imigrantų gimtosiomis kalbomis, kaip vystyti verslus, savarankiškai mokėti mokesčius ir mėgautis gyvenimu.
Kita, mažiau smagi nuosavų verslų pusė, yra statistika. 8 iš 10 naujai įsteigtų įmonių išgyvena pirmus metus – rezultatas puikus, verslininkai drąsūs ir motyvuoti, bando “pats valdai savo laiką ir pinigus” gyvenimo būdą paversti realybe. Per antrus – penktus veiklos vystymo metus iš rinkos pasitraukia 9 iš 10. Apie šį rodiklį mažai kas kalba – nevalia išgąsdinti būsimų darbdavių ir mokesčių mokėtojų su 90% rizika, jog tavo įmonės ir sveikatos po penkių metų greičiausiai neliks.
– Per perdegimą ir ekonomines problemas įmonėje perėjau pati ir tame matau tikrai daug kitų Švedijos lietuvių, kurie įsisuka į niekada nesibaigiančius darbus ir, panašu, kad nebegali sustoti, nebežino kaip, nebedrįsta – atsakomybės našta per didelė. – Pasakoja verslo juristė Švedijoje Vaida Strazda. – Kalbantis su lietuviais verslų temomis, pasistengiu įtraukti klausimus apie asmeninę laimę, sveikatą, verslų vizijas, turimą laisvą laiką. Vyraujantys atsakymai, kad visa tai seniai pasimetė darbų sukuryje, kad žmogus susitaikė su įvairiais kūno skausmais ir emocine būsena, kai net nenori ryte keltis.
Birželio 4 dieną, Stokholme, Gamla Brogatan 32, nuo 9 iki 12 valandos, Phronesis vadovų akademijos treneriai Tomas Stonys ir Vaida Strazda kalbės tema kaip verslininkams paversti savo kasdienybę į geros sveikatos, vidinės ramybės, planavimo ir aiškumo versle bei pelno siekimo žingsniais. Pateiks praktiškus metodus, veikiančius iš karto, ne teorinius, apie kuriuos jau tikriausiai ne vienas yra skaitęs ar girdėjęs. Verslas iš verslininko kaip žmogaus perspektyvos.
– Verslininkas pirmiausia yra žmogus su savo įpročiais ir savęs matymu, kas svetimoje šalyje dažniausiai yra paveikiama neigiamai: vietinės kalbos nemokėjimas, rinkos žinių trūkumas ar tiesiog susitaikymas su diskriminacija ir jos toleravimas, – kalba Phronesis mokymų treneris Tomas Stonys. – Birželio 4 dieną Stokholme su lietuvaičiais kalbėsimės apie tai, kaip jie iš tiesų jaučiasi ir ar yra ten, kur norėjo būti kurdami įmones ir kas jiems trukdo pasiekti užsibrėžtų rezultatų?
Pats puikiai pažįstantis Švedijos verslo ypatumus ir turintis patirties didelių įmonių valdyme Tomas Stonys su nuoširdžiu nekantrumu laukia atvirų pokalbių su vietiniais lietuvaičiais.
– Didžiausią pasitenkinimą man kelia ne sausi įmonių rezultatai, o asmeninis verslininkų augimas, į jų akis grįžtantis pasitikėjimas ir drąsa formuluoti ambicingus ir realiai pasiekiamus tikslus, – sako Phronesis treneris.
Seminaras rengiamas nemokamai, dėl ribotų vietų skaičiaus registracija būtina. Daugiau informacijos apie renginį ar galimybės asmeniniam poklabiui su Phronesis treneriais, telefonu +46-70 16 17 103
https://fb.me/e/9rtNRQwoP
