Dabar, pirmą kartą nuo NATO įkūrimo, prisijungimui prie Aljanso pritaria 51 proc. švedų, rodo nauja apklausa.
Apklausa, kurią dienraščio „Aftonbladet“ prašymu atliko visuomenės nuomonės apklausų kompanija „Demoskop“, parodė, kad šiuo metu palaikymas prisijungimui prie Aljanso tarp švedų yra didžiausias istorijoje. Kaimyninėje Suomijoje praėjusią savaitę atlikta apklausa taip pat parodė visuomenės nuomonės pokyčius ir didesnį palaikymą prisijungimui prie NATO.
Tiek Švedija, tiek Suomija istoriškai nesijungia prie karinių aljansų, o Švedija per abu pasaulinius karus išliko neutrali.
„Tai didžiausias procentas per visą laiką – galima numatyti, kad visuomenės nuomonė iš esmės keisis. Mūsų pačių saugumo situacija paveikta, žmonės mato, kas dedasi Ukrainoje, kuri taip pat nėra NATO narė“, – pažymi apklausų kompanijos vadovė Karin Nelssson.
Kaip parodė apklausa, 27 proc. gyventojų Švedijos prisijungimui prie Aljanso nepritaria, o 22 proc. vis dar abejoja. Sausio mėnesį atlikta tos pačios kompanijos apklausa parodė, kad tada narystei NATO pritarė tik 42 proc. gyventojų, o 37 proc. buvo prieš.
Apklausa pasirodė praėjus savaitei po to, kai Suomijos visuomeninio transliuotojo atlikta apklausa nustatė, kad 53 proc. suomių dabar pritaria prisijungimui prie Aljanso. Pastarąjį kartą, 2017-aisiais, kai transliuotojas pateikė šį klausimą, pritariančių buvo tik 19 proc.
Kai kurie „Demoskop“ apklausos respondentai, pritariantys Švedijos narystei NATO, paklausti, kas nulėmė tokią jų nuomonę, atsakė, kad nenori būti strateginiu elementu Vladimiro Putino planuose puolant Vakarus.
Daugelis nepritariančių narystei baiminasi, kad V. Putinas gali pulti, jei Švedija prisijungtų prie NATO.
„Dauguma žmonių mato, kokia dabartinė situacija. Bet daugelis taip pat bijo, kad nesame pakankamai stiprūs, jog atremtume Rusijos invaziją“, – aiškina K. Nelsson.
Reikšmingi Žaliųjų partijos ir netgi valdančiųjų Švedijos socialdemokratų atstovai, istoriškai priešinęsi šalies narystei NATO, dabar išreiškė pritarimą prisijungimui prie Aljanso.
Be to, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, daugiau nei 9 800 žmonių išreikškė norą prisijungti prie Švedijos karinio rezervo. Įprastai tokį norą per metus išreiškia apie penkis tūkstančius žmonių.
„Žmonių antplūdis milžiniškas, tai neįtikėtina“, – sako Švedijos nacionalinio saugumo pajėgų (Hemvärnet) vadas Stefanas Sandborgas.
Jo teigimu, darbuotojai dirba viršvalandžius, kad išananlizuotų ir patenkintų besikreipiančiųjų prašymus.
Armandas Rostamas, dirbantis terapeutu senelių namuose, yra vienas iš neseniai pateikusių prašymą prisijungti prie savanoriškų saugumo pajėgų karinio rezervo.
„Matydamas dabartinę situaciją, manau, turiu prisidėti visaip, kaip tik galiu. Tai mažiausia, ką aš galėčiau padaryti“, – aiškina A. Rostamas. Nors jis pripažįsta neturintis jokio karinio pasirengimo, visgi mano galintis pajėgose dirbti vairuotoju ar sveikatos priežiūros specialistu.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
