Nors daugelyje Europos šalių Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis baigiasi sausio 1-ąją arba po Trijų Karalių šventės, Švedijoje šventinis sezonas tęsiasi iki sausio 13-osios. Būtent šią dieną minima „Knut’s party“ (šved. Tjugondag Knut) – tradicinė šventė, kuri oficialiai užbaigia Kalėdas ir visą žiemos švenčių laikotarpį.
Šokiai ir dainos aplink eglutę – neatsiejama tradicijos dalis
Vienas svarbiausių „Knut’s party“ elementų – šokiai ir dainos aplink Kalėdų eglutę. Ši tradicija gerai žinoma Švedijoje ir ypač gyva šeimose su vaikais, darželiuose bei pradinėse mokyklose.
Šventės metu vaikai ir suaugusieji susirenka ratu aplink eglutę, dainuoja tradicines švediškas dainas ir šoka ratelius. Tai primena Kalėdų laikotarpiu vykstančius šokius, tačiau „Knut’s party“ atveju jie turi aiškią simbolinę prasmę – tai atsisveikinimas su Kalėdomis.
Eglutės „išlydėtuvės“
Po dainų ir šokių aplink eglutę seka dar viena svarbi tradicijos dalis – eglės „išardymas“. Nuo eglutės nuimami papuošimai, saldainiai, obuoliai ar kiti valgomi elementai, kurie dažnai būna specialiai skirti vaikams. Kai kuriose šeimose tai tampa linksma, šiek tiek chaotiška, bet labai laukta šventės kulminacija.
Po šios dienos eglutė paprastai išnešama perdirbimui arba utilizavimui, o namai grįžta į įprastą, nebešventinę tvarką.
Kodėl ši tradicija vis dar gyva?
Nors Švedija laikoma viena sekuliariausių Europos šalių, „Knut’s party“ išlieka svarbi dėl savo kultūrinės ir socialinės reikšmės. Ji padeda aiškiai atskirti šventinį laikotarpį nuo kasdienybės, suteikia vaikams suprantamą ritualą ir palaiko bendruomeniškumo jausmą.
Švediškuose šaltiniuose pabrėžiama, kad ši diena nėra religinė šventė – tai kultūrinis paprotys, perduodamas iš kartos į kartą.
Ilgesnis šventinis laikotarpis – šiaurietiško gyvenimo būdo dalis
„Knut’s party“ atspindi platesnį Švedijos požiūrį į žiemos laikotarpį. Ilgos, tamsios dienos kompensuojamos šviesa, tradicijomis ir bendrais ritualais, kurie tęsiasi nuo Advento iki sausio vidurio.
Sausio 13-oji tampa simboliniu tašku, kai Kalėdos ir Naujieji metai galutinai lieka praeityje, o naujieji metai prasideda be šventinių dekoracijų, bet su aiškiu perėjimu į kasdienį ritmą.
