Kodėl gražiu kraštovaizdžiu pasižyminti ir turistus traukianti Gotlando sala, kurioje yra tik 57 tūkstančiai gyventojų, yra tokia svarbi kariniu atžvilgiu?
Išgirdę „Gotlandas” daugelis švedų pirmiausia pagalvoja apie smėlėtus paplūdimius, kalkakmenio klodus ir kasmetinius politikų susitikimus. Šį vaizdinį ne taip lengva suderinti su mintimi, kad, reaguojant į besikeičiančią Baltijos jūros regiono saugumo situaciją, saloje dislokuotos ginkluotosios pajėgos.
Apie tai, ką šis sprendimas reiškia Gotlandui, pasakoja Stefanas Ringas, gynybos ekspertas, buvęs Švedijos generalinės gynybos asociacijos generalinis sekretorius.
– Kodėl nuolatinis karių dislokavimas Gotlande yra svarbus?
– Tai svarbu dėl pasikeitusios saugumo aplinkos Baltijos jūros regione. Nuo Krymo okupacijos situacija vis blogėja, Rusija elgias vis agresyviau. Tiek tarptautinėse, tiek švedų atliktose analizėse Gotlandui suteikiamas svarbus vaidmuo, kai kalbama apie NATO paramą Baltijos valstybėms.
– Suprantama, bet ar egzistuoja reali Rusijos grėsmė pačiam Gotlandui?
– Sakyčiau, kad nėra reikalo baimintis karinės Rusijos agresijos, nukreiptos tiesiogiai prieš Švediją. Tačiau yra nemaža rizika, jog, kilus konfliktui, kuris paliestų Baltijos šalis, Rusija galėtų kėsintis į Gotlandą, jį užimti ir naudoti kaip bazę, užkertančią pagalbą iš NATO.
– Kodėl šis sprendimas įgyvendintas būtent dabar? Ar situacija pablogėjo?
– Nepasakyčiau, kad smarkiai pablogėjo, bet mes tikrai vaikštome plonu ledu, vaizdžiai tariant. Anksčiau buvo nutarta karius Gotlande dislokuoti kitąmet, tačiau dabar Vyriausiasis kariuomenės vadas Micaelis Bydénas nusprendė šį sprendimą įgyvendinti anksčiau. Manau, tai visam pasauliui parodo, jog Švedijos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios veikti greitai, jos gali prisitaikyti prie esamos situacijos ir sėkmingai sureaguoti į netikėtus įvykius.
– Ar 150 karių pakaktų, susiklosčius gynybinei situacijai?
– Ne, nepasakyčiau, kad tiek užtektų sustabdyti ginkluotą agresiją, nukreiptą į Gotlandą, tačiau privalome neužmiršti, kad Švedijos ginkluotosios pajėgos turi keletą padalinių. Ko gero, svarbiausias dalykas, kurį šie kariai gali užtikrinti, yra parama kitiems daliniams, jei Ginkluotosios pajėgos norėtų dar labiau sustiprinti Gotlando gynybą. Tokiu atveju Gotlande jau būtų karių, tad viskas vyktų žymiai paprasčiau. Visgi mums trūksta priešlėktuvinių dalinių. Tai itin svarbu Gotlando gynybai.
– Kaip apibūdintumėte dabartinius Švedijos ir Rusijos santykius?
– Jie yra pakankamai šalti. Atšauktas bet koks dialogas tarp abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų. Žinoma, politiniai santykiai taip pat nekokie.
– Ar karių buvimas turės įtakos salai, garsėjančiai turistų trauka?
– Tikrai ne. Tai tik 150 karių, tad jie tikrai nieko saloje nepakeis. Esu įsitikinęs, pagrindinė priežastis yra pasiruošti tolesnei karinių pajėgų plėtrai Gotlande.
– Ar kažkas gresia Švedijos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir saugumui?
Sakyčiau, kad šiandien nėra grėsmės Švedijos teritorijai ar Švedijai kaip šaliai, tačiau viskas keičiasi. Gali susiklostyti situacija, kai kils konfliktas, nors to ir nenorėsime. Padėtis gali lengvai išslysti politiniams lyderiams iš rankų, ir tai gali nutikti labai greitai, todėl būtina būti pasiruošusiems. Aš manau, jog Gotlandas yra svarbus tiek NATO, tiek Rusijai. Jei jis liks visai neginamas, Rusijai kils noras ten atsidurti.
Kadangi Rusijai priklauso Kaliningrado sritis, kontroliuodama dar ir Gotlandą, ji perimtų visą Baltijos jūros kontrolę, tiek jūros, tiek oro. Šių dviejų teritorijų derinys konflikto atveju Rusijai būtų labai svarbus. Jei Švedija paliks Gotlandą likimo valiai, Rusijai ims kilti idėjų, jai gali pasirodyti, kad Gotlandas Švedijai visai nesvarbus.
– Daug diskutuojama dėl NATO. Ar manote, kad Švedija taps aljanso nare?
– Manyčiau, tai ir vidaus politikos klausimas. Iš savo požiūrio taško galėčiau pasakyti, kad būtų žymiai lengviau bendradarbiauti su Šiaurės šalimis, tarkime, Danija ir Norvegija, turėti su jomis bendrą veiklos planą.
Parengta pagal thelocal.se.
