Vien tik lapkritį 37 žmonės žuvo ir 1437 buvo sužeisti eismo įvykiuose. Tai kruviniausias lapkritis keliuose nuo 2003 metų.
Švedijos transporto agentūros duomenimis (šved. Transportstyrelsen), per pirmuosius vienuolika 2018-ųjų mėnesius keliuose žuvo 287 žmonės. Tai žymus augimas nuo pernai, kai eismo įvykiai nusinešė 224 žmonių gyvybes.
1997-aisiais Švedija pradėjo eismo saugumo programą „Vision Zero” (liet. vizija nulis), kurios ilgalaikis tikslas buvo pasiekti nulį mirčių keliuose iki 2020-ųjų. Buvo tikimasi, kad 2007-aisiais keliuose žus ne daugiau nei 270 žmonių, tačiau tikslas liko nepasiektas. Tais metais eismo įvykiuose žuvo beveik 500.
Nors ne taip žymiai kaip tikėtasi, tačiau paskutinį dešimtmetį mirčių kelyje skaičius mažėjo – 2013-aisiais ir 2015-aisiais žuvusiųjų skaičius buvo žemiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Viena iš pastarojo augimo priežasčių yra, jog pasiekus tam tikrą tašką, tampa sunkiau ir brangiau užtikrinti reikalingus pokyčius, be to išlieka sėkmės faktorius. Kone trečdalis mirtinų eismo įvykių kyla dėl vairuotojo ligos, kuri nevisada lengvai nuspėjama ar išvengiama.
Pastebimi pokyčiai ir vairuotojų elgesyje, be to, mažiau policijos budi keliuose.
„Kaip ir pernai, šiemet matomas eismo srauto augimas. Tačiau dabar eisme padaugėjo sunkvežimių, kurie nemenkai prisideda prie nelaimių kiekio.” – Sako Khabat Amin iš Transporto agentūros.
Pasak jo, neįprastai karšta vasara taip pat lėmė didesnį vairuotojų keliuose kiekį ir taip galbūt irgi prisidėjo prie įvykių padaugėjimo.
Tad ką galima padaryti, siekiant sumažinti mirtinų nelaimių kiekį?
Galbūt daugiau policijos pareigūnų keliuose paskatins vairuotojus būti atsargesnius, neviršyti greičio, nevairuoti išgėrus ar be galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nuo 2012-ųjų sumažėjo vairuotojų blaivumo ir greičio kontrolė.
„Akivaizdu, kad tai turėjo įtakos.” – Mano kelių policijos pareigūnas Tony Härdin.
Jis sako, kad sumažėjimą lėmė didelis policijos darbo krūvis, ypač po reorganizacijos 2015-aisiais, kai atsakomybė patruliuoti keliuose buvo perduota savivaldybių policijos pareigūnams.
Jis taip pat pabrėžė kitas sritis, kuriose darbo krūvis išaugo. „Tarkime, išaugus migracijai, kuriai prireikė resursų visos šalies mastu. Be to padaugėjo smurtinių nusikaltimų ir darbo tam tikrose labiau pažeidžiamose vietovėse.” – Aiškina jis.
Prieškalėdiniu periodu tarp gruodžio 20-osios ir 23-iosios, daug švedų keliauja neretai ledu pasidengusiais keliais. Eismo įvykių kiekis dažnai šiuo metu padidėja. Tiems, kurie vairuos šiomis dienomis, patariama būti itin atsargiems.
Parengta pagal thelocal.se
Vidurinės klasės sąvoka dažnai minima politiniuose debatuose ir ekonominėse diskusijose, tačiau skirtingose šalyse ji...
Norvegijos sostinė Oslas – daugelio užsieniečių pirmasis pasirinkimas atvykus gyventi ar dirbti į šią...
Nuo 2012 metų, Darius Šidlauskas dirbo sunkvežimio vairuotoju ir važinėjo Švedijos keliais. Šiandien jis...
„Gal jau metas grįžti?“ – šis klausimas neišvengiamai kyla daugelio emigravusių lietuvių mintyse. Vieniems...
Švedai garsėja tuo, kad nemėgsta konfliktų, tad nenuostabu, jog jie tapo tikrais pasyvios agresijos...
Norvegijoje gyvenančių lietuvių gyvenimą atspindinti tinklalaidė „Lietuviai su norvegiška kava“ jau beveik dvejus metus...
Rugpjūtis Norvegijoje – metas, kai šalis pamažu grįžta į įprastą ritmą po vasaros atostogų....
Esu tikra, kad daugelis mūsų esame atsidūrę tokioje situacijoje: vaikštote sau po senamiestį kur...
Rugpjūtis Danijoje žymi vasaros pabaigą ir naują pradžią – tiek politikoje, tiek kasdienėje veikloje....
Danija – šalis, dažnai siejama su žvakėmis apšviestais namais, vilnoniais pledais ir ramiais, lėtais...