Švedijos krona šiuo metu išgyvena vieną silpniausių laikotarpių per visą šimtmetį. Ką tai gali reikšti planuojantiems atsikelti į šią šalį arba jau čia gyvenantiems?
Krona dar labiau nukrito po Centrinio banko perspėjimo, kad šią vasarą palūkanų norma išliks neigiama. Šiuo metu reikia 10,4 kronų, norint nusipirkti vieną eurą, tuo tarpu 2012-aisiais pakako 8,2 kronų.
„Ganėtinai akivaizdu, jog krona yra itin silpna. Jei neskaitytume finansinės krizės, reikėtų žvalgytis 100 metų atgal, kuomet krona buvo silpnesnė nei šiandien, nors tuo metu ir nebuvo euro”, – sako vyriausiasis „Nordea Markets” analitikas Andreas Wallströmas. Jis nemano, kad artimiausiu metu kažkas smarkiai keisis.
„Šiuo metu nėra jokių ženklų, jog krona galėtų sustiprėti. Jei žiūrėtume į augimą euro zonoje, mes esame visiškai sulėtėję, tuo tarpu augimas Europoje yra gan stiprus”,
Su juo sutinka Richardas Falkenhällis, vyriausiasis SEB strategas: „Mes drauge su Šveicarija šiuo metu turime, ko gero, mažiausią trumpalaikę palūkanų normą pasaulyje, -0.5, ir taip yra nepaisant kelerių stipraus augimo metų. Tai neigiamas dalykas Švedijos kronai, tad manau, kad turėtumėme priprasti prie silpnesnės kronos – taip bus šiemet ir greičiausiai ir kitąmet”.
Jei esate turistas, suprantama, nusilpusi krona jums yra puiki žinia. Betjei atvykote į Švediją dirbti ar rengiatės tą daryti, tokia situacija jums bus mažiau patraukli. „Geriau būtų, jei atlyginimas būtų išmokamas ne kronomis”, – teigia A. Wallströmas.
Centrinis bankas „kuria naują rizikingą situaciją”, neabejoja Andersas Eklofas, vyriausiasis „Swedbank AB”Stokholme valiutų strategas. „Dabartinė politika skatina infliaciją, kuri sumažina perkamąją galią ir generuoja sparčiai didėjančias importo kainas per trumpą laikotarpį”, – aiškina A. Eklofas.
Tuo tarpu Jamie Hartas, Stokholme įsikūrusios įdarbinimo agentūros „Michael Page” vykdantysis direktorius, tvirtina, kad nukritęs kursas neturėtų kelti problemų į Švediją besikeliančiam ir dėl darbo užmokesčio besiderančiam užsieniečiui, mat užmokestis paprastai nustatomas atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas. „Tai tiesiog daugiau kainuos kompanijoms. Trumpai tariant, samdant žmones keitimo santykis yra paremtas pragyvenimo kaštais”, – aiškina J. Hartas.
Į Švediją gyventi persikeliantiems žmonėms būsto pirkimas taip pat gali pasirodyti nebe tokiu bauginančiu procesu kaip anksčiau. „Kadangi būsto rinka Švedijoje per pastaruosius metus prarado apie 10 procentų, gauname dvigubą efektą”, teigia Päras Gunnarssonas, dirbantis nekilnojamojo turto agentūroje „Fastighetsbyrån”.
Nors specialistas neatkreipė dėmesio į augantį užsienio pirkėjų skaičių, jis svarsto, jog užsieniečiai bus nusiteikę išleisti daugiau: „Užsieniečiai, perkantys butą Stokholme ar apskritai Švedijoje, dažniausiai tą daro todėl, kad persikelia čia gyventi, o tuomet jie perka tokį būstą, kokį gali sau leisti. Nemanau, jog Stokholme yra daugiau pirkėjų iš užsienio, tačiau, ko gero, jie gali sau leisti brangesnį būstą”.
Valiutos kursas yra svarbesnis tiems darbuotojams, kurie suderėjo savo užmokestį dar 2012-aisiais, kuomet kronos vertė buvo gerokai didesnė.
„Pajamas kronomis gaunantys imigrantai veikiausiai tiesiog įprato prie mažesnio užmokesčio. Mums, švedams, viskas irgi taip pat. Kelionės į užsienį tampa brangesnės”, – sako R. Falkenhällis.
Visgi švedai, norintys keliauti atostogų į šiltus kraštus, mieliau skiria daugiau lėšų planuojamai kelionei, nei ryžtasi atšaukti atostogas. Tačiau ir tai gali turėti neigiamos įtakos ekonomikai.
„Atostogos daugeliui žmonių yra šventas dalykas. Jie verčiau nenusipirks naujos skalbimo mašinos, bet išvyks atostogų”, – teigia Charlotte Hallencreutz, „Ving”, vienos didžiausių Švedijos kelionių agentūrų, atstovė spaudai.
Tačiau A. Wallströmas įsitikinęs, kad situacija nėra vien prasta: žemas keitimo kursas drauge su stipria tarptautine paklausa žada gerus laikus Švedijos eksportuotojams.
„Švedijos eksportuotojai mėgaujasi puikiomis dienomis, o daugelyje sričių stinga darbo jėgos, tad panašu, kad užsieniečių poreikis išaugs”, – sako A. Wallströmas.
Jau dirbantys eksportu paremtose srityse atsiduria palankioje pozicijoje ir gali dėrėtis dėl didesnio atlygio, o besidarbinantys šiuose sektoriuose veikiausiai gali pateikti griežtesnius reikalavimus dėl užmokesčio.
„Egzistuoja didžiulis užsienio darbuotojų įgūdžių poreikis, daugiausia technologijų srityje. Labai reikia žmonių, kurie norėtų čia persikelti”, – tvirtina J. Hartas.
Pasak jo, atlyginimas nėra vienintelė priežastis, skatinanti persikelti į Švediją: „Yra daugybė privalumų, susijusių su gyvenimo kokybe. Darbas Švedijoje tebeturi daug teigiamų pusių”.
Tuo tarpu Švedijos politinis elitas ima abejoti monetarine politika, kuri nulemia tokią silpną valiutą.
Elisabeth Svantesson, opozicinės Švedijos Moderatų (Nuosaikiųjų) partijos atstovė ekonominės politikos klausimais, teigia, kad „ilguoju laikotarpiu šaliai bus nepalanku turėti tokią silpną kroną kaip dabar”.
„Tai priklauso nuo Riksbanko, bet ilguoju laikotarpiu tokia padėtis Švedijai nėra gera”, – sakė politikė.
Švedijos kronai šiuo metu sekas bene prasčiausiai iš visų pagrindinių pasaulio valiutų, nors prognozės metų pabaigai žada pagerėjimą, rodo „Bloomberg” duomenys.
„Neatrodo, kad Riksbankas turėtų nusistatęs ribą, kiek silpna gali tapti valiuta”, – teigia A. Eklofas.
Parengta pagal thelocal.se ir „Bloomberg”.
