Švedijos naujienos

Kraštutinis ekstremizmas Švedijoje: ką apie jį sako naujausia ataskaita?

Švedijos „rasinės ideologijos“ judėjimai praėjusiais metais buvo aktyvesni nei 2021 metais, o Švedijos demokratus šie judėjimai laikė labiau savo interesams atstovaujančią partija, teigiama naujoje „Expo Foundation“ ataskaitoje.

Veiklos suaktyvėjimas nuo 2021 iki 2022 metų

Praėjusiais metais užfiksuota 1 791 rasinės ideologijos grupių Švedijoje vykdyta veikla, o užpernai – 1 487. „Expo“ manymu, šį suaktyvėjimas nulemtas to, kad dešiniosios kraštutinės grupuotės vykdė kampanijas įvairiose šalies vietose artėjant 2022 metų rugsėjo rinkimams.

„Tai reiškia naujus iššūkius valdžios ir savivaldos institucijoms, kurios stengiasi užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui“, – mano Jonathanas Lemanas, „Expo“ fondo tyrėjas ir vienas iš ataskaitos autorių.

Tai pirmas kartas nuo 2018-ųjų, kai šių grupių vykdomų veiklų skaičius taip išaugo. 2018-ieji taip pat buvo rinkimų metai.

Šiame grafike iš „Expo“ ataskaitos matyti rasinės ideologijos judėjimo grupių vykdomų veiklų skaičius 2008–2022 metais.

Šios veiklos apima tokius dalykus:

  • Pasirengimo kovai veiklos, pavyzdžiui, organizuotas fizinis ar kovinis pasirengimass su prielaida, kad  kaip politinės kovos dalį būtina pasitelkti smurtą
  • Manifestacijos, demonstracijos ir eitynės
  • Indoktrinacija, kuri apibūdinama kaip paskaitos, studijų būreliai, propagandinių filmų peržiūros ir panašiai, siekiant paveikti besilankančiųjų ideologines pažiūras
  • Socialinės veiklos, kuriomis siekiama kurti arba stiprinti kraštutinių dešiniųjų bendruomenę
  • Propagandos skleidimas, tarkime, organizuoti susirinkimai, kuriais siekiama viešose vietose platinti skirti plakatus, lipdukus ar panašiai
  • Rasinės ideologijos temų ir turinio koncertai
  • Atvejai, kai rasine ideologija besivadovaujančios grupės aktyviai dalyvauja bažnyčios arba savivaldos politikoje

Teigiami santykiai su Švedijos demokratais

Nors rasinės ideologijos judėjimo bandymai laimėti vietų 2022 metų parlamento rinkimuose buvo nesėkmingi, judėjimui atstovaujančios grupės teigiamai reagavo į rinkimų rezultatus, sėkmingą Švedijos demokratų rinkimų rezultatą laikydami „žingsniu teisinga kryptimi“, teigiama ataskaitoje.

Kraštutinių dšiniųjų partijos dėl savo nesėkmės rinkimuose kaltina sunkumus įtikinant Švedijos demokratų rinkėjus balsuoti už „dar radikalesnę alternatyvą“, taip pat faktą, kad kraštutinių dešiniųjų pažiūrų rinkėjai nusprendė balsuoti verčiau už Švedijos demokratus, jog bent taip užtikrintų pokyčius valdžioje.

Visgi ataskaitoje teigiama, kad kraštutinėms dešiniosioms partijoms „durys pas Švedijos demokratus išlieka praviros“, o šios partijos, kaip manoma, Švedijos demokratų sėkmę rinkimuose vertina kaip „visos rasinės ideologijos judėjimo žingsnį į priekį“.

Ataskaitoje taip pat išdėstomi būdai, kuriais Švedijos demokratai, kaip aiškinama, atvėrė duris kraštutinių dešiniųjų judėjimo nariams, taip pat stiprino „kraštutinių dešiniųjų retoriką iš [Švedijos demokratų] partijos vadovybės pusės“. Vienas tokių pavyzdžių – 2022-ųjų balandį tviteryje reikšmingų Švedijos demokratų partijos narių Richardo Jomshofo ir Björno Söderio pasidalinta „rasistinė karikatūra, vaizduojanti islamą kaip Trojos arklį“.

Morganas Finnsiö, kitas „Expo“ tyrėjas ir vienas iš ataskaitos autorių, perspėja, kad ekstremalaus pobūdžio kraštutinių dešiniųjų judėjimo atstovų elgesys gali suintensyvėti, jei Švedijos demokratai juos nuvils.

„Praėjusiais metais mums buvo brutaliai priminta apie kraštutinių dešiniųjų pažiūrų motyvuotą politinį smurtą, vienas pagrindinių atvejų – Ing-Marie Wieselgren nužudymas Almedalen savaitės renginiuose Visby: užpuolikas buvo akivaizdžiai paveiktas kraštutinės dešinės judėjimo idėjų“, – prisiminė M. Finnsiö.

„Jei rasinės ideologijos judėjimai patirs nusivylimą dėl to, kad Švedijos demokratų įtaka [vyriausybei] nenulėmė pakankamai didelių pokyčių, gali kilti pavojus, kad kai kurie judėjimui priklausantys asmenys nuspręs griebtis politinio smurto“, – pridūrė tyrėjas.

Rasinės ideologijos judėjimo ateitis

Ataskaitoje taip pat pateikiama prognozė dėl to, kaip 2023 metais galėtų vystytis rasinės ideologijos judėjimas. Numatoma, kad judėjimo vykdomų veiklų skaičius sumažės, tačiau perspėjama, jog tai nebūtinai reiškia judėjimo tapimą mažiau įtakingu.

Prognozuojama, kad kraštutinių dešiniųjų ir sąmokslo teorijas skleidžiančių grupių prorusiškos dezinformacijos sklaida tęsis visus 2023 metus, taip pat, kad kraštutiniai dešinieji bandys paveikti Švedijos demokratus.

Kartu prognozuojama, kad su rasinės ideologijos judėjimu susijusi žiniasklaida teigs, jog Švedijos demokratai yra žlugdomi „viską apimančios valstybės“. Tai apibūdinama kaip „sąmokslo teorija, tvirtinanti, kad į Švedijos valstybės tarnybą yra infiltruoti politiniai oponentai, kurie padarys viską, jog pakenktų Švedijos demokratams“.

Galiausiai prognozuojama, kad transfobija bus „viena iš kraštutinių dešiniųjų temų“ 2023 metais.

Sunkumai pritraukiant jaunimą į tradicines grupes

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad judėjimui sudėtinga pritraukti jaunų žmonių į tradicines aktyvistų grupes, tad kraštutiniai dešinieji mėgina „iškilti ant tokių mizoginistų, hiperkapitalistinių influencerių kaip Andrew Tate, kurie kalba apie savipagalbą jauniems vaikinams ir vyrams, taip mėginadami paveikti jų požiūrį, bangos“. Visgi ataskaitoje pastebima, kad kraštutiniems dešiniesiems tokia taktika nėra sėkminga.

Ataskaitoje įspėjama, kad ekstremalių dešiniųjų kovos klubai, tokie kaip „Gym XIV“ Vermlande, siūlo šiems asmenims „patogesnį būdą dalyvauti rasinės ideologijos bendruomenėje“.

Taip pat įspėjama, kad sąmokslo teorijas skleidžiančių grupių aktyvistai, įskaitant kai kuriuos asmenis, kurie anksčiau buvo aktyvūs dabar jau išformuotoje Frihetsrörelsen grupėje, socialiniuose tinkluose dalijasi sąmokslo teorijomis, prisidengdami alternatyviomis sveikatinimosi ar savipagalbos idėjomis, dažnai nukreiptomis į jaunuolius.

Ataskaitoje priduriama, kad transnacionalinė kraštutinių dešiniųjų bendruomenė ir rasinės ideologijos judėjimas taip pat siūlo jaunimui rinktis iš skirtingų idėjų ir individualių klausimų, taip pat prisijungti skaitmeniniu būdu. Tam reikia mažiau lojalumo ir įsitraukimo nei tradicinių grupių atveju – šios, kaip teigiama pranešime, jaunajai kartai atrodo ne tokios patrauklios.

Parengta pagal thelocal.se.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Kraštutinis ekstremizmas Švedijoje: ką apie jį sako naujausia ataskaita?
sfgdfg
To Top