Kai kurios Europos šalys buvo beveik užmiršusios turinčios ginklų. Visgi pastarosiomis dienomis net ir neutraliausios Europos šalys atvėrė savo ginklų sandėlius ir siunčia ginkluotę į Ukrainą.
Tai, kad tokios valstybės kaip Švedija, nuo kurios tapatybės neatskiriama taika ir tolerancija, ar Vokietija atsisako savo neutralumo, iš esmės yra istorinis dalykas.
Tuo neabejoja Christine Nissen, Danijos tarptautinių studijų instituto (DIIS) tarptautinės politikos ir saugumo ekspertė.
Parama Ukrainos gynybai nuo Rusijos žymi naują saugumo erą ne tik daliai šalių, bet ir visai Europai.
„Anksčiau Švedija norėjo skleisti taiką, demokratiją ir teigiamas vertybes. Dabar tai jau puolamos Europos klausimas, todėl privaloma saugoti savo teritoriją“, – aiškina Ch. Nissen.
Sekmadienį Švedija prisijungė prie ginklus Ukrainai siunčiančių valstybių ir pranešė, be kitų dalykų, nusiųsianti penkis tūkstančius prieštankinių ginklų, taip pat maisto davinių ir šalmų.
„Tai yra didžiulis proveržis, oficiali neutralios politikos pabaiga“, – pažymi Ch. Nissen.
Nors Švedija nuo Šaltojo karo pabaigos nebuvo visiškai neutrali, ji visgi, be kitų dalykų, nesijungė prie karinių aljansų, taip pat ir NATO.
Be to, nors Švedija nevengia įsitraukti į užsienio politikos klausimus, visgi iki šiol ji atsisakydavo siųsti ginklų kariaujančioms valstybėms.
„Tai tiesiog švediškosios tapatybės dalis – jei esi taiką ir toleranciją skatinanti šalis, negali siųsti ginklų“, – aiškina Ch. Nissen.
Tačiau kai ketvirtadienį Rusija užpuolė demokratišką Europos valstybę, Švedija nebegalėjo sėdėti sudėjusi rankas. Švedijai teko aiškiai pademonstruoti, kieno pusėje ji yra, teigia ekspertė: „Manau, kad iš Švedijos pusės tai yra tiek būtinybė kažką daryti, tiek baimė. Kai Rusija taip elgiasi, tenka pasirinkti, kurioje pusėje esi.“
Kaip ir Švedija, Vokietija ilgą laiką susilaikydavo nuo karinės pagalbos.
Dar sausio pabaigoje Vokietija atsisakė siųsti ginklų į pagalbą Ukrainai dėl šalies „istorinės atsakomybės“, dėl kurios nesiunčiami ginklai į konfliktų zonas.
„Taip yra dėl to, kad Vokietija vis dar labai baiminasi – Hitlerio ir Antrojo pasaulinio karo palikimas Vokietijoje dar neįtikėtinai stiprus“, – aiškina Ch. Nissen.
Vokietija pastaruoju metu buvo spaudžiama skirti daugiau lėšų gynybai ir kritikuojama dėl to, kad neužima tvirtos pozicijos.
Tačiau šeštadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paskelbė, kad šalis Ukrainai siunčia 500 „Stinger“ raketų ir 1 000 prieštankinių ginklų.
Pasak Ch. Nissen, tai žymi visiškai naują Vokietijos saugumo politiką.
Švedija didins gynybos pajėgumus
O štai antradienio vakarą Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson, kreipdamasi į šalies gyventojus, pareiškė, kad jos vyriausybė, po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugus „bendram grėsmės lygiui“, nori stiprinti šalies gynybos pajėgumus.
„Švedijos gynybiniai pajėgumai privalo būti sustiprinti, būtina paspartinti tvirtesnį apsiginklavimą“, – per televiziją transliuotoje kalboje pabrėžė M. Andersson.
„Švedijos gynyba privalo būti stipri“, – pridūrė premjerė, paskelbdama, kad pradės derybas dėl papildomų išteklių.
„Ginkluotas Švedijos užpuolimas mums negresia, tačiau bendras grėsmės lygis išaugo“, – aiškino M. Andersson.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija sumažino karines išlaidas. Tik po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Švedijos parlamentas pritarė gynybos išlaidų didinimui.
2017 metais Švedijoje sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba, o 2018-ųjų sausį Švedija vėl dislokavo įgulą Baltijos jūroje esančioje Gotlando saloje.
Spalį Švedija pranešė per artimiausius ketverius metus karines išlaidas padidinsianti 40 proc. ir 2021–2025 metų gynybos biudžetui papildomai skirsianti 27 mlrd. Švedijos kronų (apie 2,5 mlrd. eurų).
Nors Švedija nėra NATO narė, ji glaudžiai bendradarbiauja su Aljansu. Kaip ir kaimyninėje Suomijoje, čia pastaruoju metu ir vėl suintensyvėjo diskusijos dėl narystės NATO.
Švedijos visuomeninio transliuotojo SVT atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė istoriškai didelę gyventojų paramą narystei NATO. Kaip rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai, už prisijungimą prie NATO pasisako 41 proc. šalies gyventojų.
Švedijos oro erdvę pažeidė Rusijos naikintuvai
Trečiadienį Švedijos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad į šalies oro erdvę į rytus nuo Gotlando salos Baltijos jūroje įskrido keturi Rusijos naikintuvai.
Nors Rusijos orlaiviai pakankamai neretai pažeidžia Švedijos oro erdvę, šis įvykis buvo vertinamas itin atidžiai, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Parengta pagal tv2.dk, thelocal.se ir svt.se.
