Ekspertai perspėja, kad Švedijos maisto atsargos yra tokios menkos, jog šalyje susiklosčius nepaprastajai padėčiai jų pakaktų tik savaitei.
Nacionalinio transliuotojo SVT laidoje „Agenda” buvo apžvelgtas Švedijos pasiruošimas krizinėms situacijoms, daugiausia koncentruojantis į tai, kaip tektų išsiversti su maisto atsargomis karo ar ilgalaikio elektros dingimo atveju.
Pasak savanoriškos organizacijos „Pilietinės gynybos asociacija” („Civilförsvarsförbundet”), padedančios Švedijos institucijoms iškilus krizinėms situacijoms, Švedijos prekybos centrams nepavyktų aprūpinti gyventojų maistu ilgiau nei savaitę.
„Švedija neturi maisto atsargų nenumatytiems atvejams, maisto pakaktų labai trumpam. Maždaug 50 procentų to, ką suvartojame, yra atvežama iš kitų ES valstybių arba importuojama iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Švedijos ir Norvegijos padėtis, kalbant apie žemės ūkio produkciją, yra prasčiausia Europoje. Tačiau Norvegija, kitaip nei Švedija, pasižymi gausiais žuvų ištekliais”, – teigė „Civilförsvarsförbundet” pirmininkas Svenas Lindgrenas.
Paskaičiuota, kad, tarkim, kaimyninė Suomija su savo turimomis maisto atsargomis galėtų išsilaikyti pusę metų. Tačiau Švedija nusprendė nebekaupti maisto atsargų, kai atlėgo Šaltasis karas. Bet pasaulyje ir vėl augant netikrumui dėl ateities „Civilförsvarsförbundet” perspėja, jog reikėtų ir vėl pradėti galvoti apie maisto atsargas nenumatytiems atvejams.
Pasak S. Lindgreno, Švedija taip pat galėtų pagerinti padėti mažindama savo priklausomybę nuo importo. „Galima didinti maisto produktų gamybą pačioje Švedijoje. Tam yra potencialo: tinkamas klimatas, daugybė dirbamos žemės, grynas oras, švarus vanduo”, – pabrėžė S. Lindgrenas ir pridėjo, kad ganėtinai griežtos (lyginant su kitomis ES valstybėmis) aplinkos ir gyvūnų apsaugos taisyklės bei dideli mokesčiai taip pat turėtų įtakos ūkininkystei.
Švedijos vyriausybė neseniai pranešė planuojanti iki 2019-ųjų investuoti milijardą kronų tikslų, nustatytų naujajame maisto strategijos veiksmų plane, pasiekimui. Šiame plane taip pat numatoma didinti Švedijoje pagaminamos produkcijos kiekį ir nustatomi maisto suvartojimo tikslai.
Švedijos vidaus reikalų ministras Andersas Ygemanas nemano, kad maisto atsargų kaupimas būtų modernus sprendimas. „Galima kaupti tam tikros rūšies maistą, pavyzdžiui, jau ėmėme kaupti grūdus. Tačiau kitokį maistą labai sunku kaupti ir saugoti. Tad reikėtų labiau koncentruotis į vietinę gamybą”, – sakė ministras.
Parengta pagal thelocal.se ir TT.
